Norint grybų užsiauginti savo sodyboje, pirmiausia reikia pasiruoši dirvą, kuri savo savybėmis būtų panaši į miško dirvožemį. Ypač tam tiks pievelė, kurioje veši samanos. Arba iš miško atsivežkite perpuvusios lapinės ir spygliuočių žemės ir po medžiais suberkite 25 cm storio sluoksniu. Beržų, epušių, ąžuolų kaimynystę renkasi lepšiai, raudonikiai, pušų, eglių draugija labiau patinka rudmėsėms, ūmėdėms, grūzdams, kazlėkams.
Iš miško kartu su gerais grybais parsineškite ir pasenusių, sukirmijusių, juos kartu su gerųjų atliekomis suberkite į emaliuotą puodą, užpilkite lietaus vandeniu ir kelis kartus pamaišykite. Po paros šį antpilą supilkite ant paruošto dirvožemio. Dirvožemį grybų antpilu palaistykite kelis kartus.
Grybus dauginti galima ir kitaip. Grybų kepurėles apatine puse sudėkite ant paruošto dirvožemio, o po 3–4 dienų, kai dirvoje pasklis prinokusių grybų sporos, grybus nuimkite. Jei senųjų nenuimsite, jie supus ir sugadins grybų pasėlius.
Dirvožemį gausiai paliekite lietaus ar vandens telkinio, bet ne vandentiekio vandeniu. Po metų galite laukti sudygstant pirmųjų grybų. Vėliau šių gėrybių turėtų augti vis daugiau ir daugiau.
Dar vienas būdas, modernesnis ir pastaruoju metu vis labiau populiarėjantis, – grybų auginimas ant rąstų. Taip auginami kelmučiai, šiitakės ir kreivabudės. Šiam tikslui geriausiai tinka lapuočių (beržo, topolio, klevo, uosio, kai kurių vaismedžių) mediena. Spygliuočių mediena nerekomenduojama, nes joje grybai lėčiau auga, jų būna mažiau. Palankiausias metas sodinti grybieną – balandžio pabaiga, gegužės pradžia, nes pavasarį optimaliausias šilumos ir drėgmės santykis grybams augti.
Mėgėjai dažnai naudoja miške rastus medžio žievės, ant kurios auga kelmučiai, gabalus. Grybieną galima atpažinti iš aštraus grybų kvapo, žievė būna padengta baltu ar gelsvu apnašu. Parsinešus toks medžio žievės gabalas padalijamas į mažesnius gabalėlius ir jie sukišami į rąsto plyšius ar po žieve. Naudojamas ir specialus micelis (grybiena), kurio galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Micelis į 50–60 cm ilgio medžio rąstgalius dedamas išgręžus juose maždaug 2 cm skersmens ir 8–10 cm gylio skyles ir uždengiama plastilinu ar mediniais kaiščiais. Kai kurie augintojai rekomenduoja į kiekvieną skylę ant micelio užpilti po arbatinį šaukštelį bulvių krakmolo tirpalo (40 g/l) arba švaraus kambario temperatūros vandens, o angas ir kitus rąsto pažeidimus užtepti sodo vašku.
Rąstai uždengiami celofanu arba sukišami į polietileno maišus ir padedami į tamsesnę vietą. Pavasarį pasižiūrėjus, ar rąstai apaugę miceliu (grybiena), jie pernešami į šviesesnę vietą, kur augs grybai – gana drėgną, apsaugotą nuo vėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Rąstgaliai maždaug trečdaliu įkasami į žemę, išdėstant 10–15 cm atstumu vieną nuo kito. Karštu ir sausu oru rąstus ir žemę aplink juos reikia keletą kartų per dieną laistyti. Grybus gerai uždengti orą praleidžiančia danga iš lentų, popieriaus ar maišų. Polietileninė danga netinka.
Sako, kad pasodinus grybieną gausesnio kiekio grybų sulaukiama kitais metais, o dera jie 3–4 metus ant minkštesnės medienos ir 6–7 ant kietesnės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą