Kvapniosios avietės

Avietėms sodinti tinkamiausi nedidelio nuolydžio pietiniai ar vakariniai šlaitai. Visiškai lygioje vietoje, net menkiausiose lomelėse, per žiemos atlydžius ar pavasarinį polaidį kaupiasi vanduo, o avietėms kenkia net laikinas įmirkimas. Labai sausoje dirvoje išauga mažiau ir silpnesnių stiebų, uogos būna smulkios. Tinkamiausias dirvožemis - vidutinio sunkumo humusingas, purus, laidus priemolis. Nepatartina avietes sodinti po bulvių, braškių, runkelių. Vieta turi būti saulėta ir vėjo prapučiama.

Rinkimės tik sveikus sodinukus

Tinkamiausias metas sodinti avietes rugsėjo pabaiga-spalis. Pavasarį tai daryti reikia kuo anksčiau, nes šių vaiskrūmių vegetacija prasideda labai anksti. Svarbiausia sodinti tik sveikus sodinukus. Jų šaknis verta pamirkyti mėšlo ir molio tyrėje, o apkasus, žemės paviršius pabarstomas kompleksinėmis trąšomis ir pamulčiuojamas. Sodinant reikia akylai žiūrėti, kad pagrindiniai pumpurai būtų maždaug 10 cm po dirvos paviršiumi. Avietės dažniausiai sodinamos eilėmis, 40-50 cm atstumu tarp augalų. Po to stiebus patrumpiname iki 30 cm.

Tręšime - tvirtas uogas turėsime

Pasodintas avietes dvejus metus galima tręšti tik azoto trąšomis (30-40 g/kv. m amonio salietros). Vėlesniais metais, anksti pavasarį, beriama 20-30 g/kv. m amonio salietros, po kelių savaičių - 20-30 g/kv. m kalio sulfato, 10-20 g/kv. m superfosfato. Geros trąšos yra medžio pelenai. Po žydėjimo rekomenduojama 1-2 kartus nupurkšti kalcio salietros 0,2-0,3 proc. tirpalu - uogos bus tvirtesnės.

Mulčias padeda dirvoje išlaikyti drėgmę

Ypač verta mulčiuoti jauną avietyną, nes mulčias padeda dirvožemiui išlaikyti savo struktūrą, šaknys gali netrukdomos vystytis, neleidžia išgaruoti augalams taip reikalingai drėgmei. Dar vienas mulčio pranašumas yra tas, kad dirvos paviršiuje susidaro vienodas mikroklimatas ir dėl to augalai daug rečiau užsikrečia aviečių stiebų ligas sukeliančiais grybais. Sunkios ir drėgnos dirvos mulčiuoti nereikėtų. Nedidelį plotą verta pabarstyti perpuvusiu mėšlu ar kompostu, lapais, šiaudais ar humusu.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Nuskynus uogas reikia tuoj pat išgenėti ir sudeginti derėjusius, išpjauti ligotus ir silpnus ūglius. Rudenį vertėtų sugrėbti ir sudeginti lapus. Pradėjusios pūti uogos nurenkamos nuo krūmų. Anksti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai, avietyną reikia nupurkšti vario grupės preparatais, nuo kenkėjų žiedpumpurių fazėje - fastaku (10 g/10 l). Nuskynus uogas avietynas šiuo insekticidu nupurškiamas dar kartą.

Aviečių arbata

Aviečių lapus patartina skinti prieš pat žydėjimą. Jei jūsų sode aviečių paskutinės uogos noksta rugsėjo mėnesį, tik tada jas galima laužyti arbatai.

Nuostabiai kvapnią ir skanią arbatą galima pasigaminti tokiu būdu: nuskintus lapus reikia pavytinti, paskui trinti tarp pirštų tol, kol sudrėks, po to apdengti drėgna skarele ir po ja išlaikyti apie 8 val. (lapai turi patamsėti), tokius lapus reikia greitai išdžiovinti (120-140 laipsnių temperatūroje).

Aviečių sultys

Sultis patartina gaminti specialiame trijų dalių puode. Kilogramui uogų reikia 50-100 g cukraus. Aviečių uogos pakankamai aromatingos, todėl skanu aviečių sultis maišyti su kitų uogų sultimis.

Aviečių želė

2 kg uogų užpilame 7 stiklinėmis vandens ir 15 min. verdame. Perkošiame. 1 kg sulčių reikia imti 1 kg cukraus. Virti reikia kol sutirštėja. Kad greičiau sustingtų, prieš baigiant virti galima įdėti ištirpinto želatino (50 g - 1 kg gaminio). Karštą želė supilstome į stiklainius, o jei valgysime tuoj pat - į formeles.

Paprastosios avietės gydomosios savybės

Lapai ir žiedai renkami birželį-liepą. Vaisiuose yra organinių rūgščių (citrinos ir obuolių), vitamino C, cukraus ir kitų medžiagų. Džiovintų aviečių vaisių antpilai vartojami kaip prakaitą varanti priemonė, lapai - viduriuojant, sergant skrandžio ir žarnų, kvėpavimo takų uždegimais, nuo odos išbėrimų.

Persišaldžius.

Du šaukštus susmulkintų avietės lapų užpilti stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti, perkošti. Gerti karštą po 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Tuo pačiu skysčiu skalauti gerklę.

Prakaitui varyti.

30 g sausų uogų užplikyti 200 ml verdančio vandens, palikti 20 min., kad prisitrauktų, perkošti. Gerti prieš miegą: viena dozė - du kartus po pusę stiklinės.

Burnos ertmės uždegimui gydyti.

10 g sausų susmulkintų lapų užplikyti stikline vedančio vandens, palaikyti, nukošti. Vartoti burnai skalauti.

Neurozei, karščiavimui slopinti.

20 g žiedų užpilti stikline verdančio vandens, užvirinti, 5 min. virti ant silpnos ugnies, ataušinti, perkošti. Gerti po 2 šaukštus 4 kartus per dieną.

Nuo spuogų, inkštirų.

1 dalį lapų sulčių gerai sumaišyti su 4 dalimis sviesto arba vazelino. Dėti kaip tvarstį.

Bronchinei astmai gydyti.

1 šaukštą susmulkintų šaknų užpilti stikline verdančio vandens, virti 15-20 min. ant silpnos ugnies, palikti 1 val., kad prisitrauktų, perkošti. Gerti po šaukštą 3 kartus per dieną.