Mano kambarys - mano tvirtovė

Seniai įrodyta, kad vaiko kambario apstatymas turi įtakos sėkmingai jo raidai, sveikatai, mokymosi rezultatams. Psichologai pataria leisti atžaloms savarankiškai, pagal savo skonį ir intuiciją, organizuoti privačią erdvę: taip, kaip norisi. Tačiau tai nereiškia, kad vaikui, kad ir kokio amžiaus jis būtų, nereikia išmintingos tėvų pagalbos. Kas gi kitas, jei ne jie, savo žiniomis ir geranoriškais patarimais gali padėti susikurti mažyčius savo paties namus, kuriuose jis jausis saugiai ir patogiai - tiek mokydamasis, tiek pramogaudamas, tiek ilsėdamasis.

TVARKA. Tyrimai rodo, kad paaugliai savo netvarkingoje buveinėje jaučiasi gerai, o to priežastis - biologinė.

Kas čia šeimininkas?

Ne tik tada, kai metas keliauti į mokyklą, vaikui reikia suteikti privačios erdvės. Ji jam reikalinga nuo mažų dienų. Nesunku pastebėti, kad net ropojantis mažylis kartais lenda į kokį nors "urvelį" - po lova, po stalu ar į spintą - pabūti su savimi. Kad vienumoje, niekieno nematomas, galėtų žaisti ir kurti savo pasaulį.

Kai kalbame apie "vaiko kambarį", turime galvoje privačią erdvę, kurioje jis gali pabūti vienas ir tvarkytis kaip tinkamas. Todėl situacija, kai kambaryje gyvena du (ar daugiau) skirtingi žmonės (ne svetimi, tačiau neišvengiamai skirtingi), yra gana sudėtinga. Ypač kai jų skonis, temperamentas, charakteris, polinkiai nuolat kertasi.

Pasisekė tam, kuris savo kambaryje karaliauja vienas, nes jau penkerių metų vaikas turi savo nuomonę apie jo interjerą. Tačiau kaip suteikti vaikams teisę į savo skonį ir privatumą, kai vieną kambarį tenka dalintis su kitais?

ATMOSFERA. Vaikų kambarys neturi griežtai reglamentuoti jų elgesio, slėgti racionalumu, "teisingai" sudėliotais daiktais.

Kai reikia dalintis

Jeigu kambarį reikia dalintis, neišvengiamai jį teks suskirstyti zonomis ir nubrėžti ribas, aiškiai nubrėžiančias, kas kur šeimininkauja. Zonas galima sukurti iš skirtingų spalvų, interjero stilių, riboti baldais (pvz., širmomis, stelažais). Vienas iš populiariausių sprendimų - kiekvienai atžalai pastatyti spintą-lovą. Jeigu uždengsite erdvę po ja širma arba baldakimu, jie turės savo atskirus "namus".

Blogiausia - kai dviem ar keliems vaikams reikia dalintis viena lova, vienu stalu ir ta pačia lentyna.

Jeigu viename kambaryje glaudžiasi kelios atžalos, labai svarbu išmokyti juos gerbti kito teisę į privačią erdvę ir nuosavybę. Svarbu ne tik mokėti dalintis. Ne mažiau svarbu mokėti atskirti, kas yra tavo, o kas ne. Jei ne visas kambarys, tai bent jo kampas ir daiktai, esantys jame, priklauso šeimininkui, ir nevalia jų liesti neatsiklausus.

INDIVIDUALYBĖ. Jeigu paauglys neprideda prie kambario interjero nieko savo, tai rimtas signalas susirūpinti: su juo kažkas ne taip.

"Tu jau didelis"

Vaikui išaugus iš darželinuko amžiaus, daugelis tėvų kambaryje daro remontą ir apstato jį taip, kad tiktų ir svečiams priimti, ir prireikus atstotų darbo kabinetą jiems patiems. Pasak specialistų, tai didelė klaida. Tokiame interjere atžalos nesijaučia "namuose". Suaugusiųjų baldai slegia (ypač antikvariniai), plačioje lovoje nejauku užmigti. Vaikai simbolizuoja augimą, judėjimą, tobulėjimą, energiją, ir jų kambario atmosfera visa tai turi atspindėti.

Jeigu vaikas ruošiasi į pirmą klasę, permainas jo kambaryje atlikite kuo švelniau, nes įprastos aplinkos pakeitimas iš pagrindų jam kels dar daugiau streso. Geriau, jei mokymosi vieta atsiras ne vietoje žaidimų kampelio, o taps nauja, papildoma kambario zona.

JAUKU. Ne brangūs baldai ir daiktai garantuoja, kad jūsų vaikas savo kambaryje jausis "kaip namie".

Ką gali papasakoti vaiko kambarys

Nieko tokio, jeigu ikimokyklinukas "išreiškė save" pripiešęs flomasteriais ant sienos ar baldų. Tai suprantama. Tačiau jei vyresnis nei 10 metų vaikas baldus ir sienas purškia dažais, tai veikiausiai rodo, kad jis protestuoja prieš jūsų vertybes. Beje, ir tai normalu - nereikia panikuoti. Kur kas daugiau jūsų dėmesio vertas dažais perbrauktas veidrodis: gali būti, kad jūsų atžala nesugeba priimti savęs tokio, koks yra, ir labai dėl to sielojasi.

Jeigu paauglio kambaryje vietoje spalvingų plakatų ant sienų dominuoja griežtos, kontrastinės spalvos (ypač juodos ir baltos derinys), tai gali būti nestabilios dvasinės būsenos ženklas. Raudoni ir juodi deriniai liudija susikaupusią agresiją. Jeigu atžala dar ir elgiasi provokuojamai - tai dar pusė bėdos, bet jeigu išoriškai atrodo rami - jai reikia pagalbos. Neišreikšti negatyvūs jausmai gresia neuroze ir kitais nemalonumais.

Kambarys, perkrautas kaukolėmis, monstrais ir kitokiais blogį, prievartą, mirtį propaguojančiais simboliais, rodo, jog paauglys yra įstrigęs nesėkmingoje vidinėje kovoje su socialinėmis normomis.

Tuo tarpu chaosas kambaryje, kuris tėvams kelia bene daugiausiai pykčio ir sielvarto, dažniausiai byloja elementarią tinginystę. Nors kai kuriais atvejais tai gali būti ir neįsisąmoninto konflikto su suaugusiųjų pasauliu išraiška. O gal meilė be atsako...

Jeigu paauglys neprideda prie savo kambario interjero nieko savo, jeigu čia nematote jokių jo individualybės ženklų, tai rimtas signalas susirūpinti: vaikas tolsta į save. Greičiausiai namuose jis jaučiasi "ne namuose". Jam čia nejauku, nesaugu ir negera. Galbūt kur kas smagiau jis gyvena virtualioje erdvėje? Deja, toks bėgimas nuo realaus gyvenimo nieko gero nežada. Mažiausios iš bėdų, kurios jam gresia, - tai infantilumas.

Kita vertus, paauglys, kuris negali užmigti be pliušinių žaisliukų iš savo vaikystės, veikiausiai mano, jog tada, kai buvo mažas, tėvai jį mylėjo labiau nei dabar. Jis idealizuoja praeitį ir nekaip jaučiasi dabartyje. Pavyzdžiui, jeigu 17-metės mergaitės kambaryje vis dar karaliauja barbės, tai gali būti ženklas, jog ji kapituliuoja prieš neišvengiamai artėjančias suaugusio žmogaus gyvenimo realijas.

Ką būtina žinoti tėvams

Spalvos

Ne taip svarbu, ar kambaryje gyvena berniukas, ar mergaitė - kur kas svarbiau jo individualybė ir charakteris. Nereiktų kambario dažyti mėlynai tik todėl, kad jame gyvens berniukas, o mergaitės baldai nebūtinai turi būti rausvi. Šios spalvos gali visiškai netikti konkrečiam vaikui.

Neapsiriksite, jei vaiko kambariui parinksite spalvas iš gamtos - iš ten, kur mes visi gerai jaučiamės: miško, jūros, paplūdimio.... Jos neturėtų būti labai ryškios, geriau - prigesintos, pastelinės (smėlio, turkio, persikų). Vaiko kambaryje visada turi būti giedri ir saulėti orai.

Nepatariama: ryškios, sodrios, kontrastingos spalvos, jų gausa, taip pat murzini atspalviai, pvz., pilka, tamsiai ruda, violetinio rašalo. Baltą, metalo (auksas, sidabras) naudokite saikingai.

Sienos

Jeigu vaikas prašo, leiskite pasikabinti jam keletą plakatų. Dalį sienos būtų geriausiai skirti jo kūrybai, pavyzdžiui, tapyti, klijuoti, rašyti. Tam reikia pritvirtinti ant jos popierių arba rašymo lentą.

Nepatariama: ant sienos kabinti veidrodžių priešais lovą ir kačių atvaizdų.

Apšvietimas

Ant darbo stalo pastatykite lempą, tačiau ji neturi būti vienintelė kambaryje: kontrastas su prieblanda erzina akis ir kenkia regėjimui. Pagrindinis šviesos srautas turi tvieksti į lubas ir nuo jų atsispindėti visame kambaryje. Šviesa turi būti ryški ir tolygi.

Šalia lovos pakabinkite naktinį šviestuvą, geriausia - pusmėnulio formos.

Nepatariama: taškinis apšvietimas šviestuvu, nukreiptu žemyn.

Rašomasis stalas

Geriausia, kai vaikas sėdi prie stalo nugara į sieną. Jeigu tai neįmanoma, parinkite kėdę su aukšta atkalte nugarai.

Vaikas jausis tvirčiau ir ramiau, jei, sėdėdamas prie stalo, visą kambarį ir duris galės "kontroliuoti", t. y. aprėpti žvilgsniu. Jam nereikės jaudintis, kad mama ar močiutė netikėtai įsiverš į jo erdvę. Tokia laisvė leidžia susikaupti.

Mokymosi vieta bus jaukesnė, jei vaikas gaus palaikymą (atramą) iš kairės pusės (čia yra širdis).

Tinkamas stalviršio aukštis pirmaklasiui: 45-48 cm, paaugliui - ne mažiau nei 60 cm. Patikrinti, ar tinka, galima tiesiog parduotuvėje: kai vaikas atsisėda, jo kraštas turi būti krūtinės aukštyje, keliai neturi liesti stalo iš apačios. Kojos - tiesiu kampu.

Jeigu nenorite pirkti stalo kas dveji treji metai, verčiau rinkitės tokį, kurio aukštį galima reguliuoti.

Nepatariama: statyti rašomojo stalo tarp lango ir durų.

Spintos ir lentynos

Visi vaikui svarbūs daiktai (žaislai, knygos) turi būti jam pasiekiamame aukštyje, o atvirų lentynų kampai - suapvalinti.

Nepatariama: didžiulės spintos, kurios sukelia nemalonius pojūčius mažesniems vaikams, taip pat baldų kampai, nukreipti į lovos pusę.

Nuotraukos

Nuotraukos, kuriose vaikas nusifotografavęs su tėvais ar kitais artimaisiais, stimuliuoja jo aktyvumą.

Nepatariama: per daug "leliukiškų" nuotraukų - jos gali stabdyti vaiko raidą.

Ekranai

Vaiko kambaryje gali būti tik maži elektroniniai žaidimai.

Nepatariama: statyti televizorių, kompiuterį. Jie hipnotizuoja vaiką ir daro jį pasyvų.

Lova

Lova užima sektorių "šeima", o šeima vaikams simbolizuoja saugumą. Virš lovos pakabinkite nuotraukų, kuriose atžala su tėvais, broliais, seserimis, seneliais. Jeigu vaikas išsirenka tik vieną iš šeimos narių, tai gali reikšti, jog būtent su juo jaučiasi saugiausiai.

Vaiko galvą reikia "apsaugoti" siena arba lovos atrama galvūgalyje. Iš lovos vaikas turi matyti visą kambarį, ypač duris. Geriau, jei miegant jo galva bus šiaurinėje arba rytinėje pusėje (pagal kompaso rodyklę).

Dažnas tėvų sprendimas, kai statoma dviaukštė lova, sveikatos specialistų nėra vertinamas palankiai. Tas, kuris apačioje, gali jaustis prislėgtas, o tam, kuris viršuje, gali trūkti deguonies, nes šilta oro masė, kylanti į viršų, turi mažiau neigiamo krūvio deguonies jonų, būtinų visaverčiam kvėpavimui.

Nepatariama: vaikas gali jaustis nesaugiai, jeigu lova pastatyta prie lango. Tokiu atveju reiktų pakabinti tankias užuolaidas iš natūralaus audinio (pvz., lino). Nekabinkite virš lovos lentynų - jos vizualiai "spaudžia".

Po lova

Po lova galima laikyti švarią patalynę (dėžėse). Jeigu norite laikyti ten žaislus, įsitikinkite, ar jie nesulūžę, ar vaikas dažnai jais žaidžia.

Nepatariama: kišti dėžes, pilnas sunkių arba sulūžusių, nenaudojamų daiktų. Vaikas gali neišsimiegoti, dieną jaustis prislėgtas, pavargęs.

O kas viską sutvarkys?

Šis klausimas, kurį tėvai nuolat pateikia vaikui, dažniausiai tampa retoriniu. Išties sunku patikėti, kad jis puikiai jaučiasi ruošdamas pamokas ant stalo, užversto popieriais, diskais ir graužtukais, kad ši "kūrybinė netvarka" jam visai netrukdo, netgi atvirkščiai - padeda susikaupti...

Tyrimai rodo, kad laisvo paauglio požiūrio į savo netvarkingą buveinę priežastis yra biologinės kilmės. Naudojant tomografiją nustatyta, kad paauglio priekinė smegenų dalis, atsakinga už veiksmų sekos nuoseklumą, organizuotumą, vystosi beveik iki 18-19 m.

Taigi nereikėtų pamiršti, jog vaikai savo kambario nesitvarko ne todėl, kad nenori, o todėl, kad... nemato prasmės.

Daugiausiai, ką galime padaryti, tai prisisemti kantrybės ir tapti gudriais strategais...

Konkrečiai ir aiškiai

Anot Antuano de Sent Egziuperi, visi suaugusieji kadaise buvo vaikai, tik retas kuris tai prisimena.

Vaikams iš tikrųjų nereikia sterilios tvarkos. Vaikų kambarys neturi griežtai reglamentuoti jų elgesio, slėgti racionalumu, "teisingai" sudėliotais daiktais. Vaiko kambaryje būtina bent nedidelė neprognozuojama, permaininga dalis... Tuo tarpu tėvai į netvarką reaguoja pernelyg audringai ir agresyviai: grasina, įžeidinėja, primeta savo vertybių sistemą...

Reikalaujant tvarkos psichologai tėvams pataria siekti pusiausvyros tarp būtinybės laikytis higienos ir laisvės, tarp taisyklių ir susitarimo.

1. Kambaryje negali būti laikomi greitai gendantys maisto produktai.

2. Į nešvarų, netvarkingą kambarį draudžiama atsivesti draugų.

Gyvenimiškas pavyzdys

Vieną vakarą tėtis penkiolikmetei dukrai pareiškė, kad nuo šiol jos kambarį tvarkys jis. Dukra negalėjo patikėti savo ausimis, tačiau bekylantį jos džiaugsmą užtemdė kita tėčio frazė: "Rytoj tvarkysiu tavo spintą, poryt stalčius. Turbūt nerasiu ten nieko neįprasto?"

Nuo to laiko paauglės kambaryje viešpatavo ideali tvarka.

Praktiški patarimai

* Kai vaikas sėdi prie darbo stalo, jo nugara turi būti atremta į sieną arba į aukštą kėdės atkaltę.

* Nestatykite rašomojo stalo priešais langą: tai, kas vyksta kieme, blaškys vaiko dėmesį, kai jis ruoš pamokas.

* Virš rašomojo stalo pakabinkite vaiko piešinių su raudonais rėmeliais - tai teiks įkvėpimo.

* Zonoje, kurią aprėpia vaiko akys, pastatykite kelis nedidelius augalus dideliais plačiais lapais, augančiais į viršų. Toks augalas simbolizuoja žinių siekį ir tuo pat metu neleidžia persitempti.

* Už nugaros knygų spintoje kartu su enciklopedijomis ir vadovėliais padėkite kristalų arba rožinio kvarco akmenį - taip, kad ant jų kristų saulės spinduliai. Kristalai valo ir saugo žmogaus energiją.

* Lovą statykite galvūgaliu prie sienos - vaikas ramiau miegos. Patalynė turi būti ramių tonų, piešiniai - lengvų, apskritų, susiliejančių formų.

* Baldų ir sienų spalvos turi derėti: jų disbalansas gali negatyviai paveikti vaiko psichiką.

* Nestatykite baldų aštriais kampais: tai gali ne tik traumuoti vaiką fiziškai, bet ir kelti psichologinį diskomfortą.

* Lentynos virš lovos vaiką vizualiai "spaudžia"; jautriai atžalai gali atsirasti įvairių fobijų.

* Venkite linoleumo ir vinilinių tapetų. Vaiko kambaryje turi dominuoti natūralios medžiagos, pvz., medis.

* Šviesa turi būti ryški ir tolygi. Vienintelės lempos ant stalo nepakanka: kontrastas su prieblanda erzina akis ir kenkia regėjimui.

* Pasirūpinkite, kad vaiko kambaryje būtų šiukšlių krepšys ir jam nereikėtų su kiekvienu popiergaliu bėgioti į virtuvę.