Nors šiemet pavasaris vėlyvas ir gamta dar tik bunda, Klaipėdoje vykusioje sveikatos konferencijoje dalyvavusi kaunietė, "Žolinčių akademijos" prezidentė Danutė Kunčienė ragina visus dažniau išeiti į lauką, pasivaikšioti, pakvėpuoti pavasarišku oru.
O vėliau, kai pradės kaltis pirmosios pavasario žolės, virti iš jų arbatas, spausti sultis, pjaustyti į salotas.
"Jeigu žiemos metu organizmas nusilpo, pavasarį gali paaštrėti lėtinės ligos. Norėdami labiau prisiderinti prie pasikeitusios gamtos, daugiau valgykime grūdų su laukinėmis žolėmis, mažiau - sūdytų bei raugintų produktų. Ankstyvą pavasarį patarčiau eiti miegoti iki 11 valandos vakaro, namuose turėtų vyrauti vėsuma.
Po sočių žiemos valgių pavasario pradžioje labai naudinga išsivalyti organizmą.
Tam puikiai tinka meškinis česnakas, sula, dilgėlių, garšvų, žliugės, imbiero ir žalioji arbatos.
Vertingi pavasario prieskoniai yra žvaginė, kuri gerina vidaus organų darbą, mažina arterinį kraujospūdį, kiaulpienė, stiprinanti kepenis, šalinanti iš organizmo nesveikas ląsteles.
Kiaulpienių lapus galima dėti į salotas, o lapų sultis gerti perpus atskiestas vandeniu - puikiai valo organizmą bei mažina sąnarių skausmus, ypač sergant podagra.
Naudinga pavasario žolė - garšva. Iš jos galima daryti salotas, džiovinti, troškinti, sūdyti - skanu ir naudinga. Garšva valo kepenis, atkuria pažeistas ląsteles, gerina inkstų ir kvėpavimo sistemos būklę. Dar vienas puikus augalas sveikatai stiprinti pavasarį - agurklė. Jos lapeliai tinka salotoms, o sultys stiprina gyvybines galias, reguliuoja centrinės nervų sistemos veiklą, padeda pasveikti sergantiems šlapimo pūslės uždegimu, raudoniuke.
Mėta stimuliuoja virškinimo procesą, teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina kraujospūdį. Kraujažolė gerina virškinimą, dilgėlė valo kraują, mažina cukraus kiekį, tegiamai veikia kasą, gelbsti sutrikus šlapinimuisi. Pavasarį naudinga keturias savaites gerti dilgėlių arbatą - pamatysite, kaip greitai sugrįš jėgos".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą