Iš esmės aš esu nusistatęs prieš bet kokias kūno intervencijas: auskarų vėrimą į bambą, antakius, nosį, liežuvį, ausis... Visi šie dūriai gali turėti neigiamų pasekmių. Vaizdžiai pasakius, gali "pradurti" kurį nors vidaus organą - pabloginti jo veiklą.
Net ir veriant auskarus į ausis?..
Netinkamai parinkus tašką ausų spenelyje, galima pakenkti regėjimui. Geriausiai būtų parinkti neaktyvų taškelį, kuris nepaveiktų organizmo. Be to, auskarų metalas daug stipriau veikia organizmą nei žiedų. Tinkamame taške išdūrus skylutes ir įvėrus auksinius auskarus, galima šiek tiek pagerinti susilpnėjusį regėjimą. Auksas stimuliuoja.
O kaip nustatyti, kenkia ar ne?
 |
| "Rankose yra dvylika pagrindinių linijų (meridianų), kurios susijusios su pagrindiniais vidaus organais" |
Tam yra specialūs kompiuteriniai testai. Jie parodo, kaip vieno ar kito metalo papuošalai veikia organizmo būklę.
O tatuiruotės kaip nors veikia organizmą?
Kaip ir auskarai. Gali pakenkti arba padėti. Pavyzdžiui, aš savo praktikoje taikau spalvų terapiją, kuri leidžia koreguoti organizmo energetiką. Ji tinka bijantiesiems adatų dūrių. Gal jums atrodys neįtikima, bet kai reikiamomis spalvomis reikiamose kūno vietose nupiešiu taškus, jie veikia kaip adatėlės. Gaila, kad mokyklose nemokoma tokių paprastų priemonių, kuriomis vaikai gali išsigydyti pilvų skausmus ar blogą apetitą. Spalvotais flomasteriais piešiant tam tikrose vietose taškus, galima pašalinti nesudėtingus sutrikimus.
Kodėl susidomėjote Rytų medicina?
Būdamas 9 metų susirgau neurodermatitu. Vieną dieną tėvai už dvejetus įkrėtė beržinės košės ir dar tą pačią dieną prisivalgiau vitamino C... Žodžiu, gydytojai sakė, kad nervinis stresas ir šio vitamino perdozavimas sukėlė alerginę reakciją. Visas mano kūnas pleiskanojo, šlapiavo ir buvo skaisčiai raudonas. Nuo tada galėjau valgyti tik grikių košę - kitoks maistas netiko. Negalėjau ilgai būti lauke - dulkės veikė.
Paauglystėje, jaunystėje, kaip ir visi, įsimylėdavau, bet jausmų mergaitėms nedrįsdavau reikšti dėl tos savo bėdos... Apie diskotekas nebuvo net minties, nes uždarose patalpose mane pykindavo. Tapau nervingas. Nenoriu to laiko net prisiminti... Vienuolika metų tik egzistavau, tik stengiausi atsikratyti skausmo. Jau buvau praradęs viltį. Ir tik sulaukęs dvidešimties, susidomėjau Rytų medicina. Įsigijau akupunktūrinių taškų ieškojimo aparatą. Paskui Peterburge mane gydė žinomas akupuktūrininkas profesorius Sergejus Makuškinas, kurį laiką gyvenęs Kinijoje. Ir tada įvyko stebuklas.
|
| Pagal Rytų mediciną, jūsų savijauta gali priklausyti ne tik nuo to, ar tinkamą tašką pasirinkote auskarui įverti, bet ir nuo to, iš ko jis pagamintas |
Adatėlės padėjo?
Po dešimties seansų visam laikui atsisveikinau su kankinama liga.
Tada ir panorote pats mokytis akupunktūros...
Mokiausi valstybiniuose medicinos institutuose Peterburge ir Kazanėje. Beje, ten dar 1978 metais, Sovietų Sąjungos laikais, buvo atidaryta Akupunktūros katedra. Dvejus metus mokiausi Indijoje, Alternatyviosios medicinos universitete. Savo praktikoje taikau korėjietišką gydymo metodiką.
Ką tai reiškia?
Pagal ją nereikia adatėlių durti į taškus visame kūne, kaip daroma pagal kinų metodiką. Aš parenku taškus rankose ir ausyse. Pavyzdžiui, rankose yra dvylika pagrindinių linijų (meridianų), kurios susijusios su vidaus organais, stuburu, galva. Įduriant adatėlę į tam tikrą aktyvų, su reikiamu organu susijusį tašką, galima reguliuoti penkių energijų (pagrindinės iš jų dvi: šalčio ir šilumos) tėkmę.
Ir..?
Taip atkuriama pažeista organizmo energetika, gyja tiek nedideli, tiek rimtesni organizmo pažeidimai. 70 procentų pacientų jau po kelių seansų jaučia pagerėjimą.
O kodėl kiti - ne?
Kartais ligos būna labai įsisenėjusios. Nepaisant to, džiaugiuosi tuo, kad daugeliui pavyksta padėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą