Rododendrai - rožių medžiai

Rododendrų rūšių yra labai daug ir įvairių. Tai ir metantys lapus, visžaliai ir vasaržaliai krūmeliai, besiskiriantys aukščiu, forma ir lapų dydžiu.

Visžalių rododendrų lapai stambūs ir blizgūs, dekoratyvūs ištisus metus. Jų forma, žiedų dydis ir atspalviai - labai įvairūs. Kai kurios rūšys turi eterinių aliejų ir esant karštam orui skleidžia aromatus.

Laukiniai rododendrai dauginasi tik sėklomis, o veisliniai - tik vegetatyviai (dalijant kerą, auginiais, skiepais, atlankomis). Tai leidžia išsaugoti brangias augalų rūšis, kas ne visada pavyksta dauginant sėklomis. Vis dėlto vegetatyvus dauginimas yra gana sudėtingas ir ne visiems prieinamas būdas.

Mėgsta rūgščią dirvą

Ar gražiai ir dekoratyviai atrodys rododendras, labai priklauso nuo to, kokią vietą jam auginti parinksite. Šis augalas mėgsta lengvą, vandeniui pralaidžią rūgštoką dirvą. Todėl žemių mišinį, skirtą užpildyti sodinimo duobę, reikėtų paruošti iš supuvusių lapų, durpių ir spyglių pakloto santykiu 3:2:1, nepamirštant papildyti visa tai trąšomis. Žemės rūgštingumas turėtų būti ne mažesnis 4,5-5,5 pH. Tik nedidelė dalis rododendrų gali augti mažiau rūgštingoje dirvoje.

Visiškai netinka rododendrams auginti sunki ir molinga dirva. Tokiu atveju dirvožemį reikėtų pagerinti dideliu kiekiu durpių ir nuolat tręšti.

Sodinant rododendrus būtinas ir drenažas. Paruoštos duobės gylis - 40-50 cm (iki drenažo). Jei dirvos rūgštingumas sumažėja, rododendrai nustoja augę, pasipila ligos ir kenkėjai. Jei augalas nustojo augti, didinkite dirvožemio rūgštingumą durpėmis arba tam skirtomis trąšomis: kalio, amonio sulfatais. Nuolat tręšdami rododendrus, išauginsite juos tikrai įspūdingus ir sveikus.

Sodinti geriausia pavasarį

Rododendrai pakenčia nedidelį pavėsį, ir atvirkščiai - nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Dauguma jų rūšių, ypač stambialapiai ir visžaliai, nemėgsta skersvėjų. Todėl reikalinga užuovėja, ypač žiemą.

Geriausias laikas sodinti rododendrus - ankstyvas pavasaris. Duobė turėtų būti du tris kartus didesnė už šaknyną. Drenažui tinka plytgalių ir smėlio sluoksnis (15-20 cm). Galima pridėti ir smulkaus žvyro. Atsižvelgiant į augalo aukštį ir plotį, sodinti reikėtų 0,7-2 m atstumu vienas nuo kito. Pasodinus reikėtų reguliariai palaistyti, pamulčiuoti durpėmis, pušų spygliais, ąžuolų lapais ir t. t.

Trąšų mėgėjai

Jei rododendrams tinkamai išrinkote vietą, pasodinote juos į gerai paruoštą dirvožemį ir apmulčiavote - tai rūpinimasis jais gali būti minimalus. Tik reikia prisiminti, kad pirmaisiais auginimo metais rododendrai labai jautrūs vandens stygiui: lapai praranda blizgesį, vysta. Visžalius kartkartėmis lieti būtina visą rudenį.

Žydėjimo metu rododendrams taip pat reikia pakankamai drėgmės, kitaip jie ilgai nežydės. Karštą ir sausą vasarą būtina augalus reguliariai laistyti, o rugpjūtį-rugsėjį lieti retai.

Rododendrą nežydėjimo periodu reikia apgenėti, o žydinčiam patrumpinti jaunus ūglius. Genėti negalima rudenį, mat tuomet kitais metais augalas gali ir nebesukrauti žiedų arba sukrauti labai mažai.

Rododendrai auga lėtai. Jų šaknys - paviršutinės, dėl to jie nepakenčia aukštos mineralizacijos druskų. Tręšti geriausia skystomis trąšomis.

Pirmą kartą rododendrai tręšiami anksti pavasarį azotinėmis trąšomis. Antrą kartą - kovo pabaigoje-birželio pradžioje, iškart po žydėjimo (1 kv. m - 40 g amonio sulfato, 20 g - kalio sulfato ir superfosfato). Jauni augalai tręšiami mažesnės koncentracijos skystomis mineralinėmis trąšomis.

Su kuo dera rododendrai

Pirma taisyklė - svarbiausia, kad rododendrai neišnyktų bendrame fone, todėl reikia parinkti tinkamą vietą, jei sode itin gausu augalų.

Rododendrus visiškai tinka sodinti po medžiais. Geriausia - po maumedžiais, pušimis, šermukšniu ir gudobele ar purpurine obelimi - šie medžiai dekoratyvūs ištisus metus ir yra geras fonas rododendrams.

Iš krūmelių tinka raugerškis, sedula, putinas, lanksva. Rododendrai džiaugsis ir kalninių pušų, tujų, žemaūgių eglių draugija.

Jei sodinsite ne vieną rododendrą, atkreipkite dėmesį į žiedų spalvą. Šaltų ir šiltų atspalvių geriau nemaišyti. Estetiškai atrodys rožinės, violetinės ir ryškiai raudonos spalvos žiedų rododendrai, pasodinti atskirai, kartu galima sodinti geltonai, raudonai ir oranžine spalva žydinčius rododendrus. Baltai žydintys tinka ir maišyti, ir sodinti vienus.

Net ir vienas rododendras, tinkamai įkomponuotas sode, atrodys efektingiau, nei chaotiškai susodinta jų grupė.

Specialistas pataria

Kodėl rododendras nežydi? Ką daryti, jei ant lapų atsiranda mažų rudų dėmių? Jei lapai pastebimai šviesėja, atsiranda chlorozė, kokių priemonių imtis? Atsako Klaipėdos botanikos sodo direktorė Rūta ŽADEIKIENĖ.

Visi minėti požymiai susiję su netinkamu žemės paruošimu ir nesubalansuotu tręšimu. Nežydi todėl, kad nepakankamai maisto medžiagų ir blogas dirvožemio pH. Augalas nesugeba išauginti daug žiedinių pumpurų. Kartu atsiranda dėmės ir šviesėja lapai. Rododendrams reikia iškasti 50 cm skersmens bei 50 cm ar dar didesnio gylio duobę ir į ją pripilti aukštapelkių rūgščių durpių, kurių pH 3-4. Tręšti amonio sulfatu ir specialiomis rododendrų trąšomis reguliariai pagal nurodytą koncentraciją ant pakuotės. Galima nuimti 20 cm sluoksnį ir pakeisti aukštapelkių durpėmis.