"Tai neteisinga!"
Situacija. "Tai nesąžininga, neteisinga!" - verkia penkiametis, kuriam tėvai vakarais neleidžia žiūrėti televizoriaus.
Psichologai pataria: niekada nesakykite - "Ką gi, gyvenimas apskritai neteisingas dalykas."
Vaikui jau ir taip apmaudu ir pikta, o jeigu dar jūs abejingai žiūrėsite į tai... Pasakykite vaikui, jog suprantate jo nusivylimą, ir paaiškinkite, kodėl draudžiate žiūrėti televizorių.
Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kad kuo vyresnis tampa žmogus, tuo daugiau jis įgyja ne tik teisių, bet ir pareigų: jie ne tik vėlai vakare gali pažiūrėti televizorių, bet ir tvarko namus, rūpinasi vaikais, ruošia valgį ir t. t.
"Na, kodėl?"
Situacija. "Na, kodėl? Kodėl man negalima?" - paleidžia dūdas mažylis, kai tik jam kas nors nepatinka. Ir kartos šią frazę tol, kol gaus, ko trokšta.
Psichologai pataria. Niekada nesakykite: "Todėl, kad aš taip pasakiau!"
Peradresuokite šį klausimą pačiam vaikui. Kai jis piktai dar kartą paklaus: "Na, kodėl!?", ramiai atsakykite: "O kaip tu pats galvoji, kodėl aš tau neleidžiu?" Šis klausimas atkreips vaiko dėmesį, jis liausis verkęs ir susimąstys: "O kodėl mama man neleidžia?" Jeigu klausimas įvarys mažylį į kampą, duokite užuominą teisingam atsakymui. Tokia taktika daug efektyvesnė nei milijono priežasčių kartojimas.
Jeigu vaiko vis dėlto nepavyksta nuraminti, pabandykite... jį prajuokinti. Pavyzdžiui, netikėtai pasakykite: "Aš negaliu suprasti, ką tu sakai. Tu vėl kalbi kiniškai? Ar japoniškai?"
"Kodėl kitiems vaikams galima, o man - ne?"
Situacija. Dažnai vaikai į tėvų draudimus atsako: "O Jonui tėvai tai leidžia...", šia fraze tarsi parodydami, kad anie tėvai geri ir supratingi, o mes - šeimos tironai.
Psichologai pataria. Niekada nesakykite: "Manęs visai nedomina, kas leidžiama kitiems vaikams!"
Paaiškinkite vaikui, kad skirtingose šeimose galioja skirtingos taisyklės. Pavyzdžiui, vienoje šeimoje sekmadieniais žiūrimi filmai, kitoje - einama pasivaikščioti į lauką. Paaiškinkite, kad kiekviena šeima kuria savas tradicijas. Vaikas turi teisę žinoti vienų ar kitų taisyklių priežastis.
"O tėtis man leistų!"
Situacija. Dažnoje šeimoje sutuoktinių požiūris į vaikų auklėjimą skiriasi: vienas laikosi griežtesnių taisyklių, o kitas - liberalių. Suprantama, kad vaikas, išgirdęs draudimą iš griežtesnio gimdytojo, tuojau pat nubėgs pas "liberalą".
Psichologai pataria. Niekada nesakykite: "Tėčio čia nėra!"
Jeigu jūs ką nors uždraudėte vaikui, neatšaukite draudimo. Atsakykite: "Jeigu manai, kad tėtis leistų, tuomet mes palauksime tėčio ir mes kartu nuspręsime, kaip pasielgti. Širdies gilumoje jūs netgi galite padėkoti vaikui už tai, kad jis tokiu neįprastu būdu paskatino jus aptarti su antrąja puse šį klausimą. Šiaip ar taip (nesvarbu, ar priėjote prie vienos išvados), vaikas turi suprasti, kad turi klausyti mamos, tėčio, močiutės, auklės - žmonių, kurie jį augina. Ramiai ir tvirtai kartokite mažyliui savo reikalavimus, kol jis supras, jog jūs neatšauksite jau priimto sprendimo. Nepaisant riksmų ir prieštaravimų.
"Tu manęs nepriversi!"
Situacija. Kartais vaikams užeina užsispyrimo debesis, jie ima ožiuotis ir atsisako vykdyti bet kokius prašymus. "Nedarysiu! Tu manęs nepriversi!" - šaukia jie žiūrėdami tėvams į akis.
Psichologai pataria. Niekada nesakykite: "Būtent tai aš ir padarysiu!"
Pabandykite viską paversti juokais. Pavyzdžiui, pakutenkite mažylį sakydami: "Žinoma, kad priversiu, juk aš - didelis Vilkas Pilkas!" Pavyzdžiui, jeigu vaikas nenori nusirengti prieš eidamas miegoti, o jūs netikėtai tarsite: "Lažinamės, negalėtum per vieną minutę nusirengti ir sudėti drabužėlius ant kėdutės?"
Jeigu tokios gudrybės neveikia, pabandykite perkelti atsakomybę ant jo pečių. Pavyzdžiui, jeigu mažylis nenori surinkti žaisliukų, pasakykite jam: "Jeigu tu nesusitvarkysi žaisliukų, rytoj aš su tavimi nežaisiu."
Tik būkite nuoseklūs: jeigu vaikas vis tiek paliks netvarką kambaryje, kitą dieną nepasiduokite įkalbinėjimams ir nežaiskite kartu su vaiku. Antraip vaikas pamanys, kad jūsų žodis nieko nereiškia.
"Bet aš noriu!"
Situacija. Kartais būna beprasmiška vaikams aiškinti vieno ar kito draudimo priežasti, jie vis tiek šaukia: "Noriu!"
Psichologai pataria. Niekada nesakykite: "Tu negali visada gauti visko, ko tik užsigeidi!"
Pirmiausiai vaiką atjauskite. Neatimkite vilties, kad kada nors jis gali turėti geidžiamą dalyką. Pasakykite vaikui: "Mes pasistengsime nupirkti tau šitą žaislą gimtadienio proga. Arba gali susitaupyti pats."
Kartais vaikui reikia tvirtai pasakyti "ne" ir nieko neaiškinti. Tačiau tai daryti reiktų namuose, privačioje aplinkoje, o ne gatvėje, mokykloje ar kitoje viešoje vietoje. Jūsų neigiamas atsakymas veikiausiai sukels emocijų audrą, todėl geriau tegu mažylis išsirėkia namuose.
Vaikai, niekada negirdintys neigiamo atsakymo, dažnai neurotizuojasi ir tampa nevaldomi. Pasąmonės lygiu kiekvienas vaikas siekia pajausti leidžiamų dalykų ribas, jis nori įsitikinti, kad pasaulyje yra aiški tvarka, aiškios ribos, kurių peržengti nevalia.
Kaip elgtis su "nesukalbamu" vaiku? Kitaip nei Viktorijos epochos tėvai, mums nereikia beprasmiško vaikų paklusnumo: prieš sėdant prie stalo pasipuošti, valgyti patiekalus abėcėlės tvarka... Mes norime, kad vaikai augtų laisvi ir kūrybiški, todėl darome daugybę kompromisų. Tačiau ilgainiui suprantame, kad vaikai tuo ima naudotis, nuolat sukelia įvairių nemalonumų ir baigia išspausti iš mūsų visas sultis... Netekę kantrybės, galiausiai bandome įvesti tvarką ir pažaboti vaiko charakterį...
Ką daryti?
1. Būkite reiklūs. Žinokite, kad turite teisę reikalauti laikytis taisyklių. Jeigu vaikas išmoks laikytis reikalavimų, tai jam išeis tik į naudą.
2. Nebandykite vaiko įkalbinėti: ginčą jis naudoja tik tam, kad laimėtų laiko.
3. Neeikvokite visų jėgų bandydami priversti vaiką paklusti. Vaikui malonu valdyti situaciją.
4. Palaikykite su vaiku kontaktą. Atidėkite savo reikalus, prieikite prie jo ir priverskite pažvelgti jums į veidą. Nesikalbėkite, kol jis nepasižiūrės jums tiesiai į akis.
5. Aiškiai reikškite savo mintis. "Aš noriu, kad tu padarytum tą ir aną, ir tuojau pat. Tu mane supratai." Įsitikinkite, kad vaikas suprato (atsakė "taip").
6. Jeigu vaikas ignoruoja reikalavimą, pakartokite jį. Nesibarkite. Savo elgesiu jūs turite transliuoti vaikui signalą, kad sprendimo nekeisite.
7. Sekite, kaip vaikas vykdo reikalavimą. Kai jis baigs savo reikalus (pavyzdžiui, sutvarkys žaislus), neverta giedoti ditirambų. Tiesiog pasakykite: "Šaunuolis!" ir nusišypsokite.
Parengė Vaiva VAIDILAITĖ
Rašyti komentarą