Žvejams: legendos apie protingas žuvis

Ne tik medžiotojai, bet ir žvejai turi begalę savų padavimų ir legendų apie neva akademiškai protingas ir sunkiai sugaunamas žuvis. Viena iš tokių žuvų - karpis. Tas karpis, kuris išaugo neapsakomo kvailumo paauglystę, ėdrią jaunystę, suaugo iki 15-20 kilogramų svorio ir yra geidžiamiausias prisiekusių karpininkų trofėjus.

Balalaikos... aš jums pasakysiu. Protinga ir sunkiai sugaunama žuvis. Bet sunkiai sugaunama ne tik dėl to, kad protinga. Pirmas dalykas, kurį reikėtų pastatyti į vietą, tai pačių karpininkų įsikalbėtos legendos ir susikurtos komplikacijos. Kitas dalykas - agresyvi gamintojų reklaminė kampanija, žvejams kalanti į galvas, kad būtent tokiu "šakaliu", tokia rite ir tik tokiu masalu jiems pasiseks suvilioti gyvenimo trofėjų. Ir taip toliau, ir panašiai...

Legendų kūrėjų ir smegenų drumstėjų yra ne tik tarp karpininkų. Ko gero, ryškiausiai išreikšta diagnozė - kai kurie spiningautojai. Jų paklausyk, tai atrodo, kad lydekoms leidžiami specialūs nešlampantys katalogai su naujausių masalų reklama ir įtaigiai parašytu tekstu, tad užkibti ant praėjusio sezono masalo lydekai tiesiog "ne fasonas", kaimas, tamsybė.

Ir tai dar ne viskas. Kotas būtinas ne prastesnis kaip "G. Loomis" ar "St. Croix" už 1000 tautinių. Su kokiu "Robinson" ar "Jaxon" šakaliu pasmerkti amžinai tuščiam slankiojimui pakrantėmis. Tokia nuomonė kartais formuojama ir karpininkų būrelyje. Dar kartą patikslinsiu, kad nesulaukčiau nepelnytų komentarų: tai taikoma toli gražu ne visiems, o tik gana nedidelei daliai žvejų, kurie įkyriai perša savo niekam neįdomią nuomonę visomis priemonėmis: per spaudą, televiziją, iš burnos į ausį.

Nuomonė

Karpius aktyviai gaudžiau apie 10 metų. Turiu galvoje būtent tuos jaunystės "durnumą" praaugusius ir sveriančius daugiau kaip 10 kg.

Sekiau visas naujienas apie didžiųjų karpių žvejybą, bandžiau naujausius masalus, rites, taikiau, kiek leido kišenė, naujausias tų laikų technologijas. Galiu pareikšti, kad kišenė naujausių technologijų spaudimo neatlaikė. Teko įjungti protą ir bandyti žvejoti su įperkamomis technologijomis. Galiu patvirtinti, kad rezultatas keitėsi tik nuo oro sąlygų ir karpių kaprizų. Nepriklausomai nuo technologijų naujumo ir kainos. Tai buvo maždaug prieš 15 metų, kai didžiųjų karpių gaudymas Lietuvoje apskritai dar buvo šiokia tokia mistika. Sąskaitoje - du karpiai, perlipę 15 kilogramų ribą: 17,300 ir 16,100 kg. Abu paleisti, gal dar net ir plaukioja, jei koks mėsininkas "nepatvarkė" jų be jokių technologijų ir nesumovė ant iešmo.

Didesnių nei 10 kg, bet nesiekiančių 15 kg, yra turbūt kokie 5, o nuo 5 iki 10 kg - gal keliasdešimt. Penkių kilogramų karpis dar nėra, mano galva, toks "išprusęs" ir dažnai "kabinėjasi" be kaprizų.

Vienam ežere Žemaitijoje vietiniai vaikai į baltyminius kukulius žiūrėjo kaip į saldainius ir bandė net ragauti. O ir tų pačių kukulių tuo metu rimtesnio pasirinkimo nebuvo. Nei dydžio, nei skonio. Viskas atsirado kiek vėliau, kai man didžiųjų karpių įpročiai ir kaprizai buvo gana neblogai žinomi ir naujoves jau galėjau taikyti pasiremdamas patirtimi, o ne gamintojų reklama.

Tai štai mano asmeninė nuomonė apie didžiųjų karpių žvejybą. Niekam neperšama, nekišama kaip nenuginčijama tiesa. Tai mano patirtis, ir ji verta tik tiek, kiek gali būti verta kito žvejo patirtis.

Meškerykočiai

Įrankiai karpių žvejybai, be abejo, turi būti specializuoti. Nebūtinai pačios aukščiausios klasės, bet pritaikyti būtent tos žuvies gaudymui. Kodėl? Todėl, kad: jeigu tai tikrai karpinis kotas ir pagamintas bent kiek save gerbiančio gamintojo, o ne "nudrožtas" Šanchajaus rūsyje - jis turės būtent tuos parametrus, kurie būtini didžiųjų karpių žvejybai. Pavyzdžiui, galingumo klasė.

Didieji karpiai dažnai laikosi gana toli nuo kranto. Mesti reikia smagiai ir gana didelius svarelius. Be to, kadangi nuo karpių žvejybos neatsiejamas gausus jaukinimas, tai mesti reikia ir taikliai. Mano skoniui labiau tinka greitos akcijos kotai. Standartinės 3 Lbs galingumo klasės, gerai metantys svorį nuo 90 iki 120 gramų. Be to, greitos akcijos kotas, mano manymu, yra taiklesnis. Jei, žinoma, pats esi pakankamai taiklus. Parabolinės akcijos kotai atseit geriau laiko žuvį jai užkibus, geriau amortizuoja smūgius, bet tam yra traukimo technika, mokėjimas dirbti ritės stabdžiu ir būtinai šaltas protas traukiant didelį karpį. Be šito - niekaip. Didelis karpis - kaip išprotėjęs traukinys... sustabdyti nesustabdysi, gali tik varginti, o kur jam šaus į galvą staiga mestis - į kairę, dešinę, aukštyn, žemyn... ir daryti tai neįtikimai staigiai ir su milžiniška jėga - niekas nežino. Ko gero, ir jis pats. Todėl būtent įrankiai yra labai svarbu. Bet nebūtinai aukščiausios klasės. Aukščiausia klasė kainuoja atitinkamai. Ne kiekvienam įkandama. Ant firmos "brendo" karpis tikrai nepasirašys, jis jo nemato. Žinoma, geresnis kotas yra lengvesnis, bet ar laikote "šakalį" rankoje gaudydamas karpius? Jis galbūt toliau meta. Bet tai paprastai būna keliais metrais toliau už normalaus įrankio išmetamą atstumą. Be to, reikia įvertinti ir savo, kaip "mestuvo", sugebėjimus. Gal apskritai jums 80 metrų yra riba, kurios peržengti nelemta? Tada su dideliais laukiniais karpiais susitarti bus sunku.

Neturiu nieko prieš geriausius karpinius kotus, mielu noru gaudyčiau geriausiais įrankiais, bet kol kas jie ne mano ir ne daugelio žvejų kišenei, todėl tenka verstis tuo, ką gali sau leisti.

Minimaliausias karpinis kotas tikrai nekainuos mažiau nei 100-150 litų. Viskas, kas siūloma už žymiai mažesnę kainą, atrodo įtartinai. Galite įsigyti kuolų, su kuriais ir karpio nesuvaldysite, ir kitur normaliai nepanaudosite.

Ritės

Ritės būtinai didelės. Su laisvos eigos sistema ar be - skonio reikalas. Aš naudojau tik su laisvos eigos sistema, nes nemačiau reikalo apkrauti galvą dar tuo, kad pakertant būtina laikyti būgnelį, paskui jį reguliuoti, kai kitame valo gale ardosi gero šuns svorio įtūžęs mėsos gabalas.

Dviguba stabdžių sistema su laisvos eigos stabdžiu palengvina gyvenimą. Svarbu pakertant nepamiršti prasukti rankenėlės, o taip irgi yra buvę ir dažniausiai baigdavosi nusimuilinusiu karpiu ir rusiškų idiomų kratiniu iš burnos.

Kodėl tik didelės ritės? Taip patikimiau. Daugiau telpa valo. Karpis pirmu spurtu teoriškai gali ištraukti 50-100 metrų valo. Praktiškai man to nepasitaikė. 50 - taip, bet iki 100 metrų "nepavarė" nė vienas. Bet niekada negali žinoti.

Taigi užmesta apie 120 metrų ir dar atsarga, kuri būtina - 150 metrų. Taigi reikalingas būgnelis, kuris talpina ne mažiau kaip 300 metrų 0.3-0.35 mm valo. Be to, paprasta tiesa: didesnis būgnelis - tolimesnis metimas.

Dar vienas argumentas: didesnė ritė yra patvaresnė. O apkrova karpinėms ritėms tenka didelė. Kad ir kiek "pumpuosi" kotu, vis tiek ritei tenka didelis krūvis. Ir ta pati finansinė aksioma apie ričių kainas - bent kiek pakenčiamos ritės didžiųjų karpių žvejybai "neįkirsite" už mažiau nei 150 litų. Dažnai jos kainuoja daugiau. Rimtesnės karpinės ritės "traukia" nuo 200 iki 300 litų. Labai rimtos ir "geros kilmės" ritės kainuoja nuo 500 litų iki kosmoso... Kitos, nors ir turi dvigubų stabdžių sistemą su laisvos eigos stabdžiu, skirtos arba karpių "buratinų" nuo kilogramo iki 3 kg žvejybai, arba yra ritės šiaip su dvigubu stabdžiu, o tas apskritai žvejojant dugnine yra gana patogu.

Tiek kol kas apie vieną iš legendų - didelių karpių žvejybą. Tęsinys bus kada nors vėliau. Gal net kitą šeštadienį.

Užkibti ant praėjusio sezono masalo lydekai yra "ne fasonas", kaimas, tamsybė. Greitos akcijos kotas, mano manymu, yra taiklesnis. Jei, žinoma, pats esi pakankamai taiklus.