Žvejų kamikadzių pavasaris

Nors kovo pirmąjį savaitgalį vietoje varžybų "Nelik ant ledo 2012" vyko gelbėtojų kovingumo patikrinimas, kurį būtų galima pavadinti, tarkim, "Nepalikim ant ledo nė vieno išprotėjusio žvejo" ar kaip nors panašiai, tačiau kitą savaitę tose pačiose vietose, kur gelbėtojai rankiojo žvejus, stintas graibė tokie pat... ne, ko gero, ne tokie pat. Tokią žvejybą jau reikėtų vadinti ne pomėgiu, o diagnoze. Juos savo ruožtu rankiojo gelbėtojai. Kantriai ir atsakingai. Toje vietoje čia pas mus kažkas negerai. Ne tik su žvejų protu. Kažką reikia pakrapštyti įstatymuose, kad už užsispyrusio avino gelbėjimą susimokėtų pats avinas.

Iš tikrųjų... kiek reikia turėti, o greičiau neturėti proto, kad esant tikrai jau nestabiliam Kuršių marių ledui, ir juo labiau žinant, kad kažkas jau tuo ledu pasiplaukiojo, ropštis ant jo tikintis skaniai pažvejoti? Tokių praėjusią savaitę buvo nemažai. Nepaisant to, kad apie kovo 1 dienos gelbėjimą pranešė visa Respublikos žiniasklaida. Po kelių dienų tose pačiose vietose ties Nida ir Preila, kur buvo nukėlinėjami žmonės, vėl meškeres mirkė gana nemaži būreliai žvejų. Nors ledas ir storas, bet yra properšų ir pasikeitus vėjui ledo laukai dreifavo ten, kur jiems reikėjo. Dažniausiai tolyn nuo kranto. Nepaisant to, kad gelbėtojai įspėjo žvejus nebelipti ant Kuršių marių ledo jų pačių saugumui.

Peršasi viena mintis, kuri, beje, kyla daugeliui apie žvejų kamikadzių nuotykius paskaičiusių laikraščio skaitytojų. O mintis paprasta: reikia gelbėjimą padaryti mokamą. Po to, kai ledas paskelbiamas pavojingu. Manau, kad daugelis rizikuojančių savo kailiu gana ramūs dėl to, kad žino, jog jeigu kas - juos į krantą ant rankų parneš gelbėtojai. Veltui. Manau, daugelis net ačiū nepasako. Atvirkščiai, dalis išgelbėtųjų grįžta ant ledo, tik kitoje vietoje.

Teoriškai egzistuoja Klaipėdos savivaldybės potvarkis, kuriuo remiantis galima piktybišką saugaus elgesio ant ledo pažeidėją nubausti bauda iki 200 litų. Praktiškai tą potvarkį labai sunku įgyvendinti dėl įvairių teisinių niuansų. Nepaisant to, keletas avinų praėjusią savaitę vis tiek buvo apdovanoti gana nedidelėmis baudomis po to, kai gelbėtojai juos tik nukėlę nuo lyties atidavė į rankas policijos pareigūnams.

Daugelis skaitytojų komentaruose taip pat laikosi tos nuomonės, kad tokius reikia bausti. Keletas galvoja, kad jų bausti gal nereikia, juos tiesiog reikia palikti ant ledo ir tegu krapštosi kaip nori. Radikali nuomonė, bet logikos joje yra. Kažkada niūriais sovietiniais laikais tokių fokusų beveik nebūdavo. Niekas nesitikėjo, kad bus išgelbėtas, nors esant reikalui gelbėdavo. Tik tada niekas neleisdavo su savimi į malūnsparnį ar valtį pasiimti žvejybos įrankių. Gelbėdavo tik žmones be daiktų. Dabar mes civilizuoti, artimo meilės pertvinkę ir socialistinės Europos Sąjungos dogmų įpareigoti elgtis gražiai. "Prašau jums - transportas ant oro pagalvės, gal norėsite kavos? Gal būsite toks malonus ir sutiksite išsigelbėti? Neskubėkit, mes palauksim, kol jūs ištrauksite dar tris stintas ir susirinksit daiktus. Jeigu sugalvotumėte žvejoti rytoj ir vėl nuplauktumėte - nesikuklinkite paskambinti, mes jus išgelbėsim tiek kartų, kiek reikės..."

Aktorius Vytautas Šapranauskas kažkada seniai vienoje laidoje žiūrėdamas Minedui tiesiai į akis pasakė paprastą ir aiškią tiesą, kurią žinome visi, bet mandagiai nutylime: "Artisto vieta ant scenos, ligonio vieta - ligoninėje." Ar ne laikas padaryti išvadas ir šitoje situacijoje, kol dar neliko našlaičiais kažkieno vaikai?

Kovo Danė

Kovas - mėnuo, kai daugelis žvejų meškeres bando užmesti šen bei ten tikėdamiesi kokios nors kuojos, plakio ar net lyno.

Lynas - gana anksti pradedanti judėti žuvis, nepaisant barzdotos nuomonės, kad ji mėgsta šilumą, tad be gegužės vidurio net akies nepramerks.

Iš tikrųjų tekančiame vandenyje lynai pradeda judėti gana anksti. Viena iš vietų, kur galima tikėtis lyno kovo mėnesį - Danės upė ties "Klaipėdos mediena". Daugeliui vietinių žvejų puikiai žinomos vietos kitam krante, kur dabar kažkas kažką labai rausia ir bilda. Pačiam ne kartą teko ankstyvą pavasarį tose vietose sugauti lynų. Daugiau galimybių tada, kai žiema yra švelnesnė, bet šiemet jau seniai tikroji žiema pasibaigė, todėl dabar pats laikas pabandyti Danėje sugauti lyną. Ne tik lyną.

Prieš keletą metų, kai žiemos beveik nebuvo ir Danė neužšalo visiškai, kovo pradžioje žvejai ten sugavo apie 5-6 kilogramų karpį. Būtų sugavę du, bet vienas persigalvojo ir nutrūko. Be to, ten visada yra ešerių, kurie kartais net kimba. Ypač šiuo metų laiku. Verta pabandyti šiuo metu, kai dar ne visiškai aišku, ką rasi nuvažiavęs toliau nuo miesto, arba dėl kelių būklės apskritai nelabai gali privažiuoti ten, kur nori.

Duona - masalas dugninei?

Žurnalo "Žvejys ir žuvis" kovo mėnesio numeryje radau gana įdomų straipsnelį apie man dar negirdėtą duonos, kaip masalo, paruošimą taip, kad būtų galima gaudyti dugnine meškere. Gaudant dugnine masalas ant kabliuko turi laikytis gana tvirtai, vis dėlto užmetimo jėga didelė, ir, atrodo, duona, kaip masalas, tam visiškai netinka. Taip galvojo daugelis. Pasirodo, ne.

Yra duonos paruošimo būdas, kuris ją paverčia gana stipriu masalu. Be abejo, iš karto patikrinau praktiškai, ar tikrai duoną galima paversti stipriu masalu? Tam naudojama raikyta forminė balta sumuštinių duona. Tokios eksperimento momentui po ranka nebuvo, tai bandymą dariau su batonu. Rezultatas tas pats - tinka.

Viskas atrodo taip: nuo duonos riekelių nupjaustome plutelę. Po to riekeles sudedame į mikrobangų krosnelę ir nustatę maždaug 700-1000 W galingumą, krosnelę įjungiame maždaug 15-20 sekundžių. Iš riekelių išsiskiria drėgmė, duona tampa drėgna ir gana lipni. Riekelę pakočiojame kočėlu (mano namuose nėra uošvės - nėra ir kočėlo, todėl teko naudotis buteliu. Rezultatas toks pat) ir gauname tvirtą lipnų blyną, kuris gana stipriai sukibęs ir, aišku, ant kabliuko laikysis puikiai.

Masalui skirtas riekes būtinai reikia supakuoti į maistinę plėvelę dar neatvėsusias, nes iš šiltos duonos labai greit garuoja drėgmė, o sausa ji tinka tik paukščiukams.

Rekomenduojama duoną naudojant masalui kaip jauką į šėryklėles dėti tą pačią maltą duoną, tik neapdorotą mikrobangų krosnelėje.

Universali džiovykla

Džiovykla, kurią matote nuotraukoje, gali būti naudinga ne tik žvejams. Tai gana universalus daiktas, kuriame galima džiovinti beveik viską, net nupjautą priešo galvą...

Jeigu jau tai bandyti pritaikyti žvejų poreikiams, tai, ko gero, labai tinkamas daiktas gyvenantiems daugiabučiuose, mėgstantiems džiovintą žuvį prie alaus ir, aišku, neturintiems sąlygų jos išsidžiovinti.

Džiovyklos yra dviejų dydžių, turi 3 arba 4 lentynėles ir užtrauktuką šone.

Džiovyklą galima drąsiai kabinti balkone; prie džiovinamos produkcijos niekaip neprisigretins musės, o vėjelis smagiai blaškysis džiovindamas jūsų užkandą. Žmona nebambės dėl atseit jai bjauraus kvapo, ir visiems bus gerai.

Kada neturite ką džiovinti, galite paskolinti džiovyklą uošvei. Ji ten galės išsidžiovinti nuodams skirtas musmires. Galbūt tai kiek kilstelės jūsų reputaciją jos akyse. (Nors kažin... musmirės vis tiek skirtos jums.) Žūklės parduotuvėse yra. Gargžduose irgi.

Džiovykla daug kam

Kovo vidurio orai

Nors orai dar nepakankamai pavasariški, bet nėr ko ir norėti - dar tik kovo vidurys. Vis tiek pliusas jau tvirtai įsibrovė į aplinką. Abi savaitgalio dienas orai bus panašūs: nuo 2 laipsnių ryte iki 6-7 dieną virš nulio, gali smulkiai palyti, bet gali ir nepalyti, pūsčios vakarų, pietvakarių vėjas. Saikingai gaivus. Nuo 3 iki 5 m/s.