"Būsimus drabužių modelius dažnai susapnuoju"

"Būsimus drabužių modelius dažnai susapnuoju"

"Neslėpsiu, man nėra artima avangardinė mada. Didžiausias džiaugsmas - matyti žmogų, kasdieniame gyvenime vilkintį tavo sukurtą drabužį, kuris jam nuoširdžiai patinka. Įgyvendinti individualų užsakymą - ne tas pats, kas siūti S, M ar L dydžio standartinį daiktą", - atvirai ir entuziastingai dėsto klaipėdietė dizainerė Marija Pakalniškytė, gegužę uostamiestyje surengtame tarptautiniame Baltijos mados festivalyje "IKRA MADA" pristačiusi savo sukurtų moteriškų drabužių kolekciją.

Kas įkvėpė domėtis mada ir kurti drabužius?

Tai gana ilga istorija. Vaikystės mados buvo iš paklodžių, siuvimu pradėjau domėtis paauglystėje. Padovanota siuvimo mašina buvau pasisiuvus palaidinukę šimtadieniui. Kryptis lyg ir buvo aiški, bet tėvai nepritarė norui studijuoti dizainą - neva ne itin perspektyvi sritis, menas. Mūsų šeima turi verslą: nieko bendra su suknelėmis - akmens apdaila. Man buvo pasiūlyta studijuoti vadybą - esą žinios pravers, galėsiu pagelbėti. Neprieštaravau. Kita vertus, jau buvau suvokusi, kad vadyba - ne mano sritis. Nusprendžiau baigti studijas, o tuomet siekti savo tikslo. Suderinti mokymąsi siūti su kitokiu darbu būtų sudėtinga. Stebiuosi nuomone, neva užtenka praktikuotis per pamokas, o po jų - veikti kitką. Šitaip virtuozu netapsi. Tad gavusi diplomą nuskubėjau į Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklą.

Arūno STAPONO nuotr.

Mokytis praktiškos specialybės po teorinių studijų šiandien yra gana dažnas pasirinkimas.

Verta šitaip daryti ir iškart po mokyklos. Amatas niekur nedings, netgi jeigu jis nėra tavo svajonių darbas. Išsilavinimas negarantuoja nei darbo vietos, nei statuso, nei konkretaus atlyginimo.


Siuvimo mokiausi dvejus metus, tuomet įstojau į sukirpėjo-konstruktoriaus ir modeliuotojo specialybę. Man žiauriai įdomu. Turime puikius mokytojus. Kartu mokosi ir keletas merginų, jau studijavusių drabužių dizainą aukštosiose mokyklose. Į profesinį mokymą jos dažnai atsigręžia pasigedusios praktikos. Kita vertus, drabužių konstravimo technologijos žinios gali riboti drąsų polėkį, kurį įrėmina realizuoti sumanymus turintis konstruktorius - šis paverčia dizainerio pasiūlytą viziją brėžiniu bei iškarpomis.

Arūno STAPONO nuotr.

Kaip lavini savo kūrybiškumą?

Būsimuosius drabužių modelius dažnai susapnuoju. Kartais naktį atsibudusi skubu nusipiešti eskizą, kad nepasimirštų. Inspiracijų semiuosi iš gatvės mados, fantazuoju. Nesu mėgėja vartyti mados žurnalus, sekti garsių mados namų kolekcijas: geri pavyzdžiai skatina juos kopijuoti, nejučia kartoji ir perimi kito išplėtotą stilių. O aš pirmiausia norėčiau sukurti savąjį. Kol kas mane domina labai daug išraiškos priemonių, kad galėčiau jį nusakyti. Tačiau esu pasiryžusi ne matuotis kitų paruoštus rėmus, o savarankiškai sukurti savus.

Kaip realizuoji savo sumanymus?

Esu praktiška - didžiausias azartas kuriant man yra žinoti, kad mano pasiūtą drabužį vilkės žmogus. Individualiai teikiamų paslaugų keblumas - iš tiesų įtikti klientui. Man artimas nuoširdus ir atviras bendravimas. Nemėgstu dirbtinumo, snobizmo ir nemanau, kad individualus siuvimas turi būti skirtas išskirtinių galimybių ir didelių pajamų žmonėms. Sumaniai parinkus medžiagą ir pasiuvus pagal žmogaus figūrą sukonstruotą drabužį, efektas puikus.

Kurdama kolekciją "Flos" festivaliui "IKRA MADA", susidomėjau rengėjų pasiūlytąja tvariosios mados tema. Jau seniau buvau "atradusi" dėvėtų drabužių parduotuves - ten galima už juokingą kainą įsigyti puikios kokybės natūralių audinių. Ir šįsyk ten įsigijau tik audinių su gėlių raštais, visa kita - aukštos kokybės linas. Baigusi konstravimo studijas ketinu pradėti siūti pagal užsakymus. Su malonumu užsibūnu savo siuvyklėlėje iki vėlumos.

Arūno STAPONO nuotr.

Ar tavo darbe praverčia įgytos vadybos žinios?

Nepasakyčiau. Tačiau iš vadybos studijų laikotarpio turiu puikią draugę, kuri domisi mada ir rengiasi dirbti į Lietuvą atėjusiame H&M drabužių prekybos tinkle. Norėtume dirbti kartu. Per festivalį "IKRA MADA" sutikau ir pavyzdį: dizaineres Emmą Pettersson ir Kariną Giljė iš Švedijos. Viena iš jų mokėsi dizaino, kita - marketingo. Jos kartu įkūrė prekinį ženklą "twenty-eight days into september". Turėti patikimą bendramintį - kur kas svarbiau, nei džiaugtis visiška autonomija. Beje, mano draugės mama - siuvėja. Galbūt kvepia dar vienu šeimos verslu? - juokiasi Marija.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder