Prieškambario interjeras: dekoravimas šviestuvais

Prieškambario interjeras skirtas sudaryti maloniai atmosferai, kuri padėtų greitai ir lengvai pereiti nuo darbinio aktyvumo prie ramybės ir poilsio būsenos. Tas pats pasakytina ir apie apšvietimą.

Vienas iš prieškambario ypatumų yra tas, kad dienos šviesos jame dažniausiai nėra. Todėl nepriklausomai nuo paros laiko tenka naudotis šviestuvais. Specialistai pataria čia naudoti ryškią šviesą, nes ir trumpalaikis buvimas niūrioje patalpoje gali sudaryti nemalonų įspūdį apie visą butą.

Jeigu į prieškambarį patenkame ne tik įeidami ir išeidami iš namų, bet ir vaikštome per jį iš kambario į kambarį, būtina įrengti papildomą orientacinį šviestuvą. Tai gali būti bet kokia dekoratyvinė lempa, netgi stalinė.

Prieškambaryje, į kurį dažnai įeinate, kaip papildomą galima naudoti "antrosios šviesos" principą - ji skverbiasi iš gretimų kambarių per stiklines duris arba stiklines sienas. Tokioje situacijoje tinka stiklo blokų pertvaros. Visuomet išloš tas, kuris žino, kad ši medžiaga ne tik dekoratyvi, bet ir funkcionali.

Kartais prieškambarį tikslinga aprūpinti šviestuvais, kurie valdomi ne tradiciniais jungikliais, o specialiais davikliais, reaguojančiais į judesį ar kūną. Patogumas tas, kad šviesa įsijungia automatiškai veikimo lauke atsiradus žmogui.

Tinkamai įrengtas jungiklis veikia tik tam tikrame aukštyje, todėl į naminių gyvūnų judėjimą nereaguoja.

Apšvietimas ir būsto planas

Deja, prieškambariui pagal projektą ne visada numatoma erdvi patalpa. Neretai ir jo forma būna nevykusi:arba pernelyg ištempta, siaura ir nepamatuotai aukšta, arba pernelyg ankšta. Netgi jeigu prieškambaryje yra pakankamai vietos, tai sienos arba suskaidytos vieno tipo durimis, arba monotoniškos ir tuščios.

Monotoniškas prieškambario sienas kartais bandoma papuošti paveikslais, daromos dekoratyvinės nišos arba iškišuliai, o nevykusios proporcijos taisomos įvairiais konstrukciniais elementais, pavyzdžiui, arkomis arba ažūrininėmis pertvaromis. Tai, žinoma, gražu, bet kartais galima apsieiti su paprastesnėmis ir originalesnėmis - apšvietimo - priemonėmis.

Šviesa gali daryti stebuklus: maža patalpa vizualiai tampa erdvesnė, siaura - paplatėja, o apšviesti tolimiausi kampai bendrą vaizdą daro kur kas patrauklesnį.

Jeigu prieškambaris pailgas, paprastai naudojamas intensyvus sienų apšvietimas. Po patalpą paskirstomi galingi šviesos šaltiniai, kurių spinduliai nukreipti į sienas. Didelis šviesos kiekis, atsimušantis nuo sienų ir iš dalies nuo lubų, iliuziškai ištirpdo paviršius. Šviestuvai gali būti ir ant lubų, ir ant sienų, svarbiausia - kad jų spinduliai būtų nukreipti į reikiamus interjero taškus.

Esant pernelyg dideliam patalpos aukščiui korekcijai galima naudoti sieninius arba lubų šviestuvus su reguliuojamu sukimo kampu. Šviesą būtina nukreipti į sieną, tuomet lubos lieka šešėlyje ir vizualiai sumažėja.

Geometriškai sudėtingose patalpose, daugiakampio plano, naudojamas šviesos zonavimas. Posūkiai ir "užkampiai", apšviesti iš skirtingų rakursų įvairiais šviesos šaltiniais, tampa įdomiomis dekoratyvinėmis salelėmis pakeliui į gyvenamosios erdvės gilumą. Čia nereikia sugalvoti nieko ypatingo: lengva sieninio pano švieselė, miniatiūrinis bra prie mažo veidrodžio, kompaktiškas krėslas šalia siauro toršero - ir prieškambaris įgauna nepakartajamą žavesį.

Tiems, kurie siekia neįprastų, efektingų sprendimų, galima rekomenduoti šviesą naudoti ne maskuotei, o atvirkščiai - realybei pabrėžti ir sustiprinti. Pavyzdžiui, pagilinti ilgo ir siauro prieškambario perspektyvą galima eile vienodų šviestuvų.

Prieškambarį tikslinga apšviesti dviem vienas nuo kito nepriklausomais, bet tarpusavy susijusiais apšvietimo būdais: bendru ir funkcionaliu - konkretiems tikslams.

Žibintai

Prieškambariai dideliame name gali būti erdvūs ir aukšti, dviejų lygių. Šioje erdvėje paprastai statomi laiptai. Jeigu prieškambario viršus remiasi į stogą, lubose galima įrengti vadinamąjį zenitinį žibintą - langą, kuris gali būti gana paprastos arba sudėtingos konfigūracijos. Nuo aušros iki sutemų jis skleis natūralią šviesą, įsiskverbdamas į pačius tolimiausius kampelius. Tiesa, vakare vis dėlto reikės papildomo apšvietimo.

Butų prieškambariuose paprastai lango nebūna. Čia galima pabandyti vizualiai "atidaryti" uždarą erdvę imituojant einančią nuo paviršiaus šviesą. Pavyzdžiui, pagal prieškambario perimetrą galima įtaisyti karnizą ir už jo paslėpti šviestuvus.

Taip pat galima įrengti šviesai pralaidžias permatomas pakabinamas lubas su jose esančiais šviestuvais. Specializuotose parduotuvėse prekiaujama gatavomis šviestuvų konstrukcijomis su žibinto efektu.

Lubų šviestuvai

Plačių prieškambario lubų centre rekomenduojama pakabinti sklaidžius šviestuvus. Jeigu prieškambaris ankštas, jo lubos žemos, į apačią tiesioginį šviesos pluoštą nukreipiantys šviestuvai netinka!

Nusprendę kabinti taškinius šviestuvus, rinkitės tik tuos modelius, kurių pasukimo kampas reguliuojamas, ir grupuokite juos išilgai sieną.

Sieniniai šviestuvai

Prieškambariui labiausiai tinka būtent ši šviestuvų kategorija. Bra vienodai dera tiek žemoms, tiek labai aukštoms patalpoms. Pagrindinis reikalavimas - jų spinduliai jokiu būdu negali kristi į akis. Visa kita tinkama: šviesa gali pasklisti per sienas ir žemyn, ir į šalis, nors pagrindinė kryptis - viršutinė sienų dalis ir lubos.

Kuo arčiau sienos pakabintas šviestuvas, tuo kruopštesnė turi būti apdaila - šoninė šviesa "pakelia" faktūrą ir išryškina mažiausius trūkumus.

Daugeliu atvejų prieškambario interjere šviestuvai gali būti įtaisyti į sieną. Šios konstrukcijos primena iliuminatorius ir patalpoje sukuria ne tik malonią atmosferą, bet ir paslaptingumo efektą.

Sieninių šviestuvų forma gali būti įvairiausia, o štai jų montavimo reikalavimai - gana griežti ir vienareikšmiški.

Rekomenduojamas tvirtinimo aukštis svyruoja apie du metrus, kad šviesa koncentruotųsi kiek aukščiau žmogaus ūgio. Nors ypatingais atvejais, kai būtini stiprūs efektai, šviestuvus galima kiek nuleisti grindų link arba pakelti prie lubų.

Lokali šviesa

Prieškambaryje labiausiai lokalios šviesos reikia ties veidrodžiu. Jis turi būti didelis, kad atspindėtų žmogų visu ūgiu, ir patogiai pritaisytas, kad būtų galima žiūrėti iš tolo. Bet visa tai įgauna prasmę tik tada, kai aikštelė šalia veidrodžio tinkamai apšviesta: čia reikia ryškių lokalių šaltinių, bet šiesos srovė neturi trukdyti žmogui matyti savo atvaizdą. Todėl šviesą reikėtų nukreipti nuo veidrodžio lygiai, nesukuriant šešėlių.

Šviestuvų išdėstymo taškus lemia veidrodžio dydis. Geriausia vieta yra viršutinė veidrodžio rėmo dalis, jeigu ji ne aukščiau nei du metrai nuo grindų. Labai aukštas veidrodis apšviečiamas dažniausiai dviem simetriškai pakabintais šviestuvais taip pat apie du metrus nuo grindų.

Erdviame prieškambaryje veidrodžio apšvietimas tik papildo pagrindinę orientuojančią šviesą. O nedideliame prieškambaryje veidrodžio zonoje esantis šviestuvas sykiu gali atlikti ir bendro apšvietimo funkciją.

Kadangi apšvietimas šalia vedrodžio priskiriamas prie darbo šviestuvų kategorijos, renkantis šviestuvus lemiamos reikšmės turi jų techniniai parametrai, o dekoratyvinės savybės atsiduria antrajame plane. Geriausia pasirinkti nesudėtingos formos šviestuvus, skleidžiančius nelabai ryškią šviesą. Jie gali būti ir tiesū, bet tuo atveju svarbu, kad šviesos srovė nesikirstų su žiūrinčiojo į veidrodį žvilgsniu.

Veidrodis gali būti ant sienos atskirai, o gali būti ir spintos durys. Tokiu atveju naudojami šviestuvai su reguliuojamu posūkio kampu arba šviesos šaltiniais ant lanksčių slankių laikiklių.

Parengė Liana Ambarcumian