Abiejų pataisų tikslas toks pat - neatitraukti jaunuolių, kurių dauguma tokio amžiaus jau gyvena savarankišką gyvenimą, nuo jo ir nepridaryti papildomų problemų.
Siūlymą P.Urbšys pateikė, siekdamas mažinti karo tarnybos vengimo atvejų, išvengiant sukeltos neproporcingai didelės žalos jaunuolių interesams.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti karo prievolininkų amžių nuo 26 iki 21 metų ir tokiu būdu neatitraukti jaunuolių nuo mokslo, darbo, šeimos, jų ateities planų bei prisiimtų finansinių įsipareigojimų.
„Pasikėliau KAM projektą, kuriame nurodyti tokie patys argumentai. Ypač pabrėžiama, kad kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau karo prievolė jas pridaro žalos dėl šeimos, darbinių aplinkybių, finansinių įsipareigojimų.
O tokių aplinkybių mažiau, kuo jaunesnis amžius. Yra apskaičiuota, kad kariuomenės poreikis visiškai būtų patenkintas, jei amžiaus grupė būtų sumažinta. O kai kviečiamas toks platus ratas, tai labai brangūs yra administraciniai kaštai.
Ieško neatvykstančio šauktinio iš sąrašo, kad jam skirtų administracinę baudą, o paskui paaiškėja, kad jo netinkama sveikata. Be to, kiekvienas jaunuolis iki 26 metų privalo nuolat sekti šauktinių sąrašus KAM svetainėje.
Jei jis netyčia pražiopsojo, iškart surašomas administracinių nusižengimų protokolas. Net sovietiniais laikais visų pirma būdavo išsiunčiamas šaukimas ir tik ignoruojantis šaukimą būdavo baudžiamas. Kai galima kviesti net iki 26 metų, dažnas net pamiršta sekti sąrašus“, - tvirtino P.Urbšys.
Pasak jo, vien šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 tūkst. vyrų. Administracine tvarka 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengusių prievolininkų, 2017 metais - 5,5 tūkst., 2018 metais - 7,4 tūkst., o 2019 metais - jau 6,8 tūkst.
„Mano siūlymo tikslas yra išjudinti šią problemą, kad iš stalčiaus būtų išimtas KAM projektas. O kai Seime vyks svarstymas, tada bus galima diskutuoti, ar kartelę reikia sumažinti iki 23, ar iki 21 metų.
Nes kai tiek daug tariamai vengiančių tarnybos, tai diskredituoja valstybę ir šiuo faktu gali manipuliuoti priešiškos valstybės“, - akcentavo parlamentaras.
KAM dėsto kone analogiškus argumentus. Pavyzdžiui, vykdant asmenų šaukimą atlikti karo prievolę buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus (daugiau nei 23 m.) karo prievolininkai šaukiami neproporcingai dažniau (2018 m. šaukiamųjų sąrašą sudarė 22 proc. 25-mečių, 8 proc. 19-mečių), kadangi šio amžiaus karo prievolininkai paprastai nebesimoko, nestudijuoja ir jiems tarnyba Karo prievolės įstatymo numatytais pagrindais nėra atidedama.
Taip pat buvo nustatyta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkams tarnyba dažniau sukelia neproporcingai didelę žalą (šeiminės, darbinės aplinkybės, gyvenimas užsienyje) - 2017 m. gauta beveik 3000 prašymų dėl tarnybos atidėjimo.
Be to, vyresnių karo prievolininkų žemesnis ir sveikatos tinkamumas - 25 m. amžiaus karo prievolininkų tinkamumas yra beveik 10 proc. žemesnis nei 19-mečių. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus karo prievolininkai yra ne tiek motyvuoti atlikti tarnybą, dažniau ieško galimybių išvengti tarnybos vilkinant šaukimo ir atsakomybės taikymo procedūras.
O štai buvęs ilgametis krašto apsaugos ministras, dabartinis europarlamentaras Juozas Olekas nepalaiko P.Urbšio bei KAM iniciatyvos, nors ir pripažįsta, kad kariuomenės poreikis būtų patenkintas, jei būtų apsiribota ir šauktiniais iki 21 m. amžiaus.
„Kai buvau ministru, surinkdavome vien savanorius, privalomai nepakvietėme nė vieno. Manau, dabartinis 19-26 m. amžius yra tinkamas.
Tie, kas nori kurti šeimas, gali tarnauti anksčiau. Nematau pagrindo mažinti amžiaus ribą“, - sakė J.Olekas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą