Kada sulauksime tikrosios žiemos?

Tokia situacija labai palanki jūrinio oro pumpavimui nuo Šiaurės Atlanto link Eurazijos žemyno šiaurinės dalies, o kontinentinio – į Artimuosius rytus ir Pietų Aziją. Tai patvirtina šią savaitę registruoti oro temperatūros rekordai Šiaurės Indijoje, kai minimali nakties oro temperatūra lygumų rajonuose nukrito iki kelių laipsnių šilumos, o maksimali – nesiekė dešimties.

Mums tai atrodo nieko ypatinga, o Indijos gyventojams, kurie nakvoja miestų gatvėse, tai gresia sušalimu ir ligomis.

Gilūs ciklonai virš Šiaurės Atlanto ir Šiaurės Europos nėra kažkokia anomalija, tai būdinga šaltajam metų sezonui, tačiau tai požymis, kad oro cirkuliacija poliarinėje stratosferoje (20–40 km aukštyje) stipriai veikia žemesnių atmosferos sluoksnių oro srautus.

Prieš keletą dienų šiaurinės Švedijos ir Norvegijos gyventojai pastebėjo labai ryškius debesis, kurių nesupainiosi su šiaurės pašvaiste. Jie vadinami poliariniais stratosferiniais debesimis (arba perlamutriniais debesimis) ir susidaro 15–25 km aukštyje gana retai, nes stratosfera yra labai sausa ir stabili.

Debesys taip aukštai formuojasi tik tada, kai oro temperatūra ten nukrenta iki -85 °C ir žemiau, o debesis sudaro labai smulkūs ledo kristalai, kurių skersmuo yra apie 10 mikronų.

Būtent toks šaltos stratosferos židinys dabar laikosi virš europinės Arkties dalies suformuodamas aplink save intensyvų srautą besisukantį prieš laikrodžio rodyklę. Šis sukimo momentas perduodamas į žemesnius atmosferos sluoksnius sustiprina vakarų-rytų krypties oro srautą.

Dėl šio intensyvaus zoninio (vakarų–rytų) oro srauto Sibiro anticiklonas yra nustumtas nuo savo vidutinės padėties toliau į pietus (link Mongolijos ir Tibeto) ir susilpnėjęs. Šiaurinėje Eurazijos dalyje dėl to susidarė didelio ploto šilumos anomalija, kuri, kai kuriose Rytų Sibiro rajonuose, sudaro 10 °C aukštesnė už daugiametę normą. Šiuo metu nešalta ir didesnėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje, išskyrus Aliaską.

Tačiau net ir ten oro temperatūra nesiekia -30 °C. Dėl besikeičiančios oro cirkuliacijos ateinančią savaitę stipriai atšals vakarinėje Kanados dalyje ir kai kuriose vakarinėse JAV valstijose. Eurazijoje gi, atvirkščiai, toliau laikysis stipri šilumos anomalijam išskyrus Čiukčių kraštą ir Beringo jūros regioną.

Europoje artimiausiomis dienomis situacija truputį keisis: atmosferos slėgis virš Rytų Europos mažės, o virš Vakarų Europos didės.

Praėjus vienam šaltam atmosferos frontui, ir ateinant iš paskos kitam, orai Baltijos regione truputį atvės ir vidutinė paros oro temperatūra trumpam taps neigiama (-2 – -5 °C).

Pirmadienį iš vakarų atkeliaus naujas šiltas frontas, o už jo šilta jūrinė oro masė. Dėl stipraus vakarų srauto priešvėjiniuose Skandinavijos kalnų šlaituose numatomas labai didelis kritulių kiekis.

Stavangerio-Trondheimo atkarpoje (Vakarų Norvegija) laukiama iki 150–250 mm per savaitę, o kalnuose sniego danga turėtų pastorėti iki 70 – 130 cm. Išaugs lavinų tikimybė. Didelis kritulių kiekis laukiamas ir Škotijos kalnuose. Kaip ir šią savaitę, kitas labai drėgnas regionas bus Adanos ir Antakijos sritys Turkijoje bei vakarinė Sirijos pakrantė.

Čia laukiama nuo 100 iki 350 mm kritulių, o jų maksimumas tikėtinas Centriniame Tauro kalnyne.

Lietuvoje laukiama kritulių, vakarinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje daugiausia lietus, rytinėje dalyje ir Žemaičių aukštumoje – lietus su šlapdriba.

Kita žymesnių kritulių zona Lietuvą pasieks pirmadienio naktį ir rytą. Nedideli krituliai galimi beveik visą kitą savaitę, bet gausesni bus pajūryje ir Šiaurės Lietuvoje. Pajūryje tiek savaitgalį, tiek kitą savaitę laikysis teigiama oro temperatūra (iki +4 – +8 °C), o likusioje Lietuvos dalyje šilčiausi orai numatomi antroje kitos savaitės pusėje (iki +3 – +9 °C).

Stiprus pietvakarių-vakarų krypties vėjas pajūryje pūs šeštadienio naktį ir dieną, taip pat pirmadienį ir antroje savaitės pusėje (gūsiuose iki 16-20 m/s). Sausio viduryje laukiamas atmosferos slėgio didėjimas virš pietinės Baltijos bei Vidurio Europos ir cikloninės cirkuliacijos susilpnėjimas.

Tai turėtų lemti ramesnius ir sausesnius orus, tačiau žymesnio atvėsimo nenumatoma.