Lietuva nepasiruošusi ekstremaliai padėčiai

Tačiau, kai spalio 16-osios naktį Alytuje vienoje įmonėje užsidegė perdirbamos padangos, išaiškėjo, kaip sunku operatyviai reaguoti į neišgalvotus ekstremalius išbandymus. Kodėl?

Precedentas nepamokė

Respublikinės ugniagesių-gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, išgirdęs klausimą, nusijuokė: „Todėl, kad Alytuje civilinės saugos pratybos nevyko.“

Tačiau, ar normalu, kad Alytaus savivaldybėje už civilinę saugą yra atsakingas tik vienas asmuo, dirbantis savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje? Vienas žmogus, atsakingas ir už civilinės saugos pratybų organizavimą ir mokymus, kaip saugotis nuo radiacijos ir t.t.?

Visgi Alytaus savivaldybės atstovė komunikacijai Loreta Gaižiuvienė patikino, jog Alytaus miesto Ekstremalių situacijų komisiją sudaro apie 20 asmenų.

Bet ar buvo Alytus pasiruošęs operatyviai atremti gaisro padarinius? Savotišką pradinį pakrikimą atspindi ir Alytaus administracijos direktoriaus Rolando Juonio įsakymai. Spalio 16-ąją R.Juonys paskelbė Alytuje ekstremalią situaciją ir situacijos operacijų vadovu paskyrė merą Nerijų Cesiulį.

Spalio 19-osios įsakymu N.Cesiulį pakeitė Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Algirdas Bautronis. Spalio 21-ąją A.Bautronį vėl pakeitė N.Cesiulis.

Būtent Alytaus merui teko pačiam ieškoti technikos, džiaugtis, kad Prienų rajono ūkininkė padovanojo ugniagesiams-gelbėtojams 2 tonas žalio kuro, alytiškiai atneša gaisro gesintojams vaišių.

O pats meras N.Cesiulis per ekstremalios situacijos savaitę prarado net 5 kg svorio. Tik niekaip nesutiko su Vidaus reikalų ministerijos antradienio pranešimu, kad gaisras Alytuje jau užgesintas. Padangos dar smilko, vyrai pylė ant vis atsinaujinančios liepsnos vandenį. Gaisravietėje dirbo technika. Šiaip ne taip paties mero iniciatyva surankiota Lietuvoje.

„Išvados nebuvo padarytos po 2002 metų, kai Trakuose buvo panašus gaisras kaip dabar Alytuje, - pakomentavo S.Džiautas. - Tik tada degė ne angaruose, bet lauke. Buvo lengviau gesinti.

Nebuvo rizikos, kad ant galvos užkris koks nors blokas. Po to gaisro bent kvėpavimo aparatus jau turime. Alytuje ugniagesiai dvi dienas neturėjo kvėpavimo kaukių, respiratorių, filtrų. Šių apsaugos priemonių rezervas turėtų būti visuose padaliniuose, nes su kvėpavimo aparatu, kai labai intensyviai dirbi, gali išbūti 15-25 minutes.

Be to, gesinant su balionu, kvėpavimo aparato naudoti negalima. Kaukės apsaugo nuo dulkių, smulkių kietųjų dalelių, bet dujos pro jas praeina. Išvadų po 2002 metų gaisro nepadaryta. Kasmet prieš valstybės biudžeto svarstymą pateikiami skaičiai, kiek lėšų reikia, kad būtų patenkinti priešgaisrinės apsaugos tarnybų poreikiai. Ir kaskart gaunama 4-5 kartus mažiau pinigų.“

Painiava tarp tarnybų

Bet savivaldybėms dar sunkiau reaguoti į ekstremalias situacijas? Alytaus meras viešai skundėsi, kad net dėl degalų ar maisto ugniagesiams viešojo pirkimo reikėjo naktimis tartis su tiekėjais. Kad daug biurokratinių veiksmų tenka atlikti.

„Būsiu nepopuliarus, bet nesutinku, kad savivaldybėms sunkiau, - atsakė S.Džiautas. - Kiekvienos savivaldybės meras turi savivaldybėje civilinės saugos padalinį ir jis turi planus, kaip likviduoti ekstremalius įvykius. Tai kam tada civilinės saugos padaliniai reikalingi? Jie turi žinoti, ką daryti.

Yra iš anksto paruošti planai. O kai į planus atmestinai žiūrima, tai ir atsitinka kaip Alytuje. Dujokaukės buvo gautos po 3-4 dienų. Nėra išankstinių sutarčių su vietos ūkininkais, verslininkais, kad esant ekstremaliai situacijai leis naudotis savo technika.

Nesuprantu, kodėl Alytui reikėjo gabentis specialią techniką iš Naujosios Akmenės, per visą Lietuvą. Gal merai pažįstami, todėl iš tiek toli gabena? Ir Kaune yra technikos. Ir „Lietuvos geležinkeliai“ turi tokios technikos.“

Bet ar normalu, jei N.Cesiuliui pačiam teko per „Google“ ieškoti, kas Lietuvoje galėtų atlikti užsidegusių patalpų griovimo darbus? Įsivaizduokime - Astravo atominėje radiacijos nutekėjimas, o Lietuvos pasienio savivaldybių merai vos ne savaitę transporto žmonių evakuacijai ieško.

S.Džiautas atsakė, jog situacija Lietuvoje pasikeistų, jei Vyriausybė apsispręstų visas šalies priešgaisrines gelbėjimo pajėgas centralizuoti:

„Dabar yra statutiniai ugniagesiai, o šalia jų 51 savivaldybė dar turi po nestatutinę ugniagesių tarnybą. Nenormalu, kai yra iš viso 52 tarnybos. Turi būti viena centralizuota ugniagesių-gelbėtojų tarnyba.

Vienose rankose ir viena atsakomybė. Nes nestatutinės yra atsakingos tik savo savivaldybių vadovams. Nestatutiniai gali tik vandenį paduoti. Jų sveikatai reikalavimai yra mažesni nei statutinių.

Nestatutiniai neturi teisės įeiti į uždaras degančias patalpas. Gali tik vandenį iš viršaus pilti. O mūsų apranga vienoda. Žmonės kartais nesupranta, kodėl į gaisrą atvažiuoja ugniagesiai ir į vidų neina. Neina, nes negali. Jie dažnai net kvėpavimo aparatų neturi.

Statutinio žūties atveju jo šeima gaus daugiau nei 80 atlyginimų, o nestatutinis tokios garantijos neturi. Situacija Alytuje parodė, kad merijos nepajėgia reaguoti į ekstremalią situaciją lanksčiau. Ir maistą, ir degalus turi pirkti per viešuosius pirkimus.

PAGD turi atsargų rezervą, karinius maisto davinius, bet turi klausyti mero, nes jis vadovauja savivaldybei. Valstybės rezervo negalima naudoti, kol visoje šalyje nėra paskelbta ekstremali situacija.

Departamentas tik pataria, ką daryti. Jis atsako už ugnies gesinimą, o savivaldybė aprūpina technika.“

Černobyliečio, buvusio Kauno miesto savivaldybės tarybos nario Prano PAŠKEVIČIAUS komentaras:

Situacija Alytuje man primena Černobylį. Tada reikėjo visą Kijevą evakuoti, paskelbti pavojų, bet būtų iškilę kiti klausimai. Pirma, kaip išvengti žmonių panikos ir kaip vėliau kompensuoti jų nuostolius. Iškart iškyla finansų klausimas. Civilinės saugos pratybos yra teorinis dalykas.

O tikrovėje, kai įvyksta ekstremalios situacijos, būna ir žmonių panikos. Alytaus merija dalinai valdo situaciją. Tik pačioje pradžioje situaciją paliko suvaldyti gaisrininkams. Galbūt iš pat pradžių reikėjo savivaldybei perimti ekstremalios situacijos valdymą į savo rankas?

Manau, jog turi nuolat veikiančią Ekstremalių situacijų komisiją, kurią galima sušaukti net naktį. Kad meras, o ne įmonės, kurioje užsidegė padangos, savininkas situaciją komentuoja, labai gerai. Savininkas, manau, ir taip pergyvena dėl įmonės nuostolių. Juk pats padangų nepadegė. O meras atsako už visos savivaldybės reikalus.

Faktai

Lietuvoje šiuo metu trūksta 500 ugniagesių-gelbėtojų.

Statutinių ugniagesių sveikatos reikalavimai vos ne kaip lakūnų.

Į pensiją išleidžiami išdirbę ugniagesiais-gelbėtojais 25 metus.

Jauni ugniagesiai, turintys iki 5 m. stažą, į rankas gauna 500 Eur.

Vidutinis ugniagesių-gelbėtojų atlyginimas į rankas 630-650 Eur.