Lietuvos karininkas apie misiją Ukrainoje: sunku ne mums, o tiems, kas mūsų laukia

Šios karinės mokomosios misijos tikslas -  kartu su sąjungininkais rengti Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų mokymo centro personalą pagal NATO standartus. Pasidomėjome kaip sekasi lietuviams, kokia jų kasdienybė taktiniame lygmenyje perteikiant vakarietišką patirtį.

Kalbinome tris karininkus - Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus viršininką majorą Alfonsą Bičkų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vytauto Didžiojo karininkų kursų vyresnįjį instruktorių, Paviršinės oro gynybos specialistą majorą Saulių Pranką ir Motorizuotosios pėstininkų brigados “Žemaitija” Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono štabo viršininką majorą Egidijų Morkūną.

Jauniems kariams - nepakeičiamos karinės pamokos

Pagrindinė Lietuvos kariuomenės instruktorių užduotis – atsakingas ir tinkamas Ukrainos instruktorių parengimas, kad šie galėtų atitikti NATO standartus.

“10-osios Ukrainos kalnų brigados kariams tai paskutinis pasirengimo etapas prieš išvykstant į jungtinį operacijos rajoną – įgūdžiai ir žinios, kurias jie gaus čia, gyvybiškai svarbios, padėsiančios, ypatingai jauniems kariams, kurie pirmą kartą vyks į operacijos rajoną, tinkamai atlikti savo pareigą," - sako mjr. A. Bičkus,

Lietuvos kariai ukrainiečiams padeda suprasti jų kariuomenėje diegiamus NATO standartus bei procedūras, o sėkmingus mokymo rezultatus pastebi mjr.E. Morkūnas, kuris  Javorivo mokymo centre yra jau antrąjį kartą.

“Pažanga perimant NATO standartus matosi akivaizdi. Padaliniai atvyksta jau turintys žinių apie NATO standartus, planavimo metodiką, sprendimo priėmimo proceso eigą. Būnant čia pirmą kartą 2016 m. skyrėsi mokymo procesas ir eiga, nes tada tekdavo patiems kartu su NATO parneriais vesti pratybas, o dabar mums tenka tik stebėti, vertinti ir patarti ukrainiečių instruktoriams, kurie veda paskaitas pagal NATO standartus” – aiškina mjr. E.Morkūnas.

Mjr. A. Bičkus sako, jog 10-oji kalnų brigada šiuo metu yra pasipildžiusi jaunu personalu - ką tik baigusiais karo akademiją leitenantais. Pasak jo, kalbėdamas su jais jis susidaro įspūdį, jog karininkai yra pasiruošę vykti į jungtinių operacijų rajoną, siekia kiek galima greičiau integruotis į jiems naują vienetą. Tai, pasak jo, rodo jų pilietiškumą, pasiryžimą bei atsidavimą savo šaliai.

„Rugpjūčio 24 dieną Ukraina šventė savo Nepriklausomybės dieną. Kijevas prisipildė miniomis žmonių su vėliavomis – visi plojo ir atidavė pagarbą savo kariams, kurie žygiavo miesto centre. Manau, jog kariai ir yra pasiruošę ir pasiryžę tęsti kovą dėl savo šalies Nepriklausomybės – žmonės jais tiki ir jiems dėkoja už jų ryžtą,” sakė mjr. A. Bičkus.

Operaciją įvardina kaip unikalią galimybę

Mjr. S. Pranka, sako, kad būtent jo pozicijos – oro gynybos – specialistui išvykti į misiją ir dar pagal savo kompetencijos sritį – puiki patirtis. Gavęs pasiūlymą prisijungti prie Sausumos pajėgų karių ir vykti į JMTG-U (angl. – Joint Multinational Training Group – Ukraine) nedvejojo, nes tai buvo unikali galimybė padėti kariams.

“Atsirado unikali galimybė pasidalinti žiniomis su mokomąja auditorija ir, žinoma, perimti ukrainiečių patirtį, įgytą antiteroristinėje operacijoje, dabar vadinamojoje jungtinių pajėgų operacijoje (ATO/JTO)” – teigia oro gynybos specialistas. 

Pasak jo, tarnyba su ukrainiečių kariais ne naujiena, nes kiekviename Lietuvos karo akademijos Vytauto Didžiojo karininkų (VDKK) kurse mokosi po keletą karininkų iš Ukrainos. Taip pat kasmet Ivano Černiachovskio Ukrainos nacionaliniame gynybos universitete Ukrainoje vyksta bendri brigados lygmens mokymai, kuriuose dalyvauja VDKK klausytojai ir Ukrainos universiteto Pajėgų valdymo ir vadovavimo instituto klausytojai.

Išvykimas iš Lietuvos – iššūkis ir kariui, ir jo šeimai

Mjr.A.Bičkui šį misija jau antroji per tarnybos laikotarpį. Pirmą kartą 2008 metais jam teko dalyvauti misijoje Afganistane, Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG).

“Kiekvienas ilgesnis išvykimas iš Lietuvos – iššūkis tiek kariui, tiek jo šeimai. Be abejonės, šios misijos skiriasi tiek savo trukme, tiek operacijų rajonu, tačiau šeimos nariams tai visada bus laukimo ir nerimo etapas”, - atviravo majoras.

Ne kartą savo patirtimi iš misijos rajono Lietuvoje dalinęsis su moksleiviais, studentais bei sutiktais žmonėmis, sako, kad dažniausiai užduodami klausimai - "ar ten pavojinga", "ar sunku" buvo?

“Manau kad sunku ne mums, kariams, kurie esame tam pasiruošę tiek emociškai, tiek įgiję reikiamų įgūdžių. Sunkiausia tiems, kurie mūsų laukia ir internetinėje erdvėje nuolat seka, kas vyksta pas mus. O mums, kariams, misija – neatsiejama tarnybos dalis,” – atvirauja mjr. A. Bičkus. 

Karių kasdienybėje – nuo instruktorių parengimo  iki karaokės vakarų

Karių paklausius apie jausmą, tik atvykus mjr. A. Bičkus, pasakoja, kad gyvenamos patalpos, pagal “karinius standartus” puikios, maistas pilnavertis, kambariokas sukalbamas, o visa kita priklauso nuo pačių karių, kiek sugebės susikurti draugišką, palaikančią ir darnią laikiną karinę šeimą.

Tik atvykę Lietuvos kariai pastebėjo, jog mokymo centre vyrauja didelis NATO šalių kontingentas, ir į jį įsilieti buvo gana lengva. Pats Javorivo mokymo centras įsikūręs nuošaliai nuo didžiųjų miestų. “Visų pirma stebina jo dydis – tai vienas iš didžiausių poligonų visoje Europoje.

Norėdami pasiekti mokomuosius laukus, turime važiuoti kelias dešimtis kilometrų – tai instruktorių iš Lietuvos kasdienybė,  kurie stebi, kaip pratybas veda Ukrainos mokymo centro instruktoriai.” –  sako mjr. A.Bičkus.

Pasibaigus pratyboms, kariai iš Lietuvos nepamiršta ir fizinio pasirengimo, yra sudarytos puikios sąlygos, yra treniruoklių, krepšinio ir tinklinio aikštelės, kurios suburia visų šalių karius, nes ten nuolat organizuojamos įvairios sporto varžybos. Mjr. A. Bičkus užsimena, kad šios varžybos - irgi puiki vieta yra parodyti, kad lietuviai ne iš kelmo spirti.

Karininkas sako, kad pramogų jie daug neturi, bet kartais viena jų tampa karaoke, ar jėgų išmėginimas stalo teniso ir kitose pramogų zonose specialiai laisvalaikiui skirtoje palapinėje.. 

„Nors ir ne patys dainingiausi susirinkome, tačiau, karoke turėsime išbandyti ir vieną vakarą teks pamokyti partnerius lietuviškų dainų subtilybių”, – dalinosi įspūdžiais karininkas.

Mokėti vietos žmonių kalbą - privalumas

Karininkai akcentuoja, kad svarbu žinoti ukrainiečių kalbos pradmenis – pasisveikinti, paklausti kaip šiandien sekasi ir kaip laikosi jų šeimos.

“Išgirdę užsienietį, nors kiek gebantį suregzti porą rišlių sakinių jų kalba, ukrainiečiai nusišypso, o tai jau trumpas žingsnelis link bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo,” – sako mjr. Alfonsas Bičkus.

Tačiau mokymų metu kariai naudoja anglų kalbą, o kadangi ne visi ukrainiečiai kalba angliškai todėl papildomai yra naudojami ir vertėjai.

„Karinė kalba pilna sutrumpinimų, įvairių terminų, kurie būna ne lengvas iššūkis ir vertėjams. Be abejonės, ne visada puikiai pasiseka perduoti norimą informaciją žodžiu, todėl pasitelkiame net gestus, ženklus bei kitas priemones, kad pasiektume tikslą,“ - sako mjr. A. Bičkus.