Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazija be direktoriaus nuo kovo. Vienas konkursas net neįvyko, kitas bus gruodį.
Be direktoriaus mokslo metus pradės ir viena didžiausių Marijampolėje Sūduvos gimnazija. Įvedus kadencijas mokyklų vadovams, iki metų pabaigos be direktorių liks dar 8 švietimo įstaigos iš 36.
Direktorius įstaigos geriausiu atveju turės kitų mokslo metų pabaigoje. Nes konkursas trunka kone pusmetį. Konkursų vykdymo datas derina nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.
„Per ilgas laiko tarpas, kurį mums suderina mokyklų vertinimo agentūra ir paskiria konkurso datą, lyg tai atrodo pavasarį paskelbtas konkursas rugsėjo pirmai įstaiga jau turėtų turėti vadovą. Matome, kad tie terminai maksimaliai išnaudojami yra per ilgai“, – sako Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.
„Tokius terminus nustatė Švietimo įstatymas ir ministro nustatyta tvarka konkursams organizuoti, joje ir įvardyta, kad konkursasskelbiamas ne anksčiau kaip prieš 5 mėnesius“, – aiškina Vidmantas Jurgaitis, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius.
Pasak savivaldybių atstovų, pretendentus atbaido penkerių metų kadencija, nemotyvuoja ir atlyginimai – direktoriaus atlygis prilygsta mokytojo eksperto atlyginimui.
„Bruzdesys, kad vadovų trūksta yra, ir kad į vadovus nelabai kas nori eiti irgi yra. Klausimas yra atsakomybės, kuo toliau, tuo labiau mokyklų vadovai jaučia tą atsakomybės didėjimą ant vadovo pečių“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.
Lietuvoje daugiau nei 300 švietimo įstaigų neturi nuolatinių vadovų. Kaip ir ši Alytaus Drevinuko mokykla-darželis – be vadovo jau daugiau nei dvejus metus. Rugsėjį vyks šeštas konkursas.
„Tos kadencijos, kaip ir Alytuje stebime tą tendenciją, žmonėms netikrumo sukelia ir tokio nepasitikėjimo. Po vienos kadencijos žinoma galima kandidatuoti, galima laimėti, tačiau žmonės pasveria ir pagalvoja“, – teigia Alytaus vicemerė Jurgita Šukevičienė.
Keturios Alytaus įstaigos dirba be direktorių, artimiausiu laiku jų neturės 9 iš 34.
„Tokios situacijos niekada nėra buvę švietimo sistemoje. Tas barjeras, kurį nacionalinėj mokyklų vertinimo agentūroje įveikti pretendentai į vadovus, yra pakankamai sudėtingas, žinoma, kad apie 50 procentų asmenų, kurie nuvyksta tikrintis vadybinių kompetencijų, negauna reikalingo įvertinimo ir negali toliau dalyvauti konkurse“, – sako Alytaus švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.
„Švietimo įstaigų vadovais turi būti atitinkamai pasirengę, turintys gebėjimų asmenys, ne bet kas turi ateiti vadovauti įstaigai. Sunkiausia yra įveikiamas dėl strateginio mąstymo ir pokyčio valdymo“, – tvirtina V. Jurgaitis.
Iniciatyvų kaip gerinti situaciją švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai sako turintys – viena jų – kuriamas mokyklų vadovų rezervas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą