Vaiko teisių gynėjai susirūpinę: penkios Lietuvos savivaldybės iki šiol neturi nė vieno budinčio globotojo

Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, būtent budintys globotojai, t.y. specialiai pasirengę asmenys, suteikia jam šeimos aplinką.

„Jie laikinai, iki 12 mėnesių, savo gyvenamojoje vietoje prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol vaikas grąžinamas į savo biologinę šeimą arba jam yra surandami globėjai (rūpintojai) ar įtėviai.

Tose savivaldybėse, kurios nėra suradusios budinčių globotojų, nėra sudariusios su jais sutarčių dėl paslaugų teikimo, į krizę patekusių šeimų vaikai vis dar apgyvendinami vaikų globos namuose. Tokia situacija netoleruotina, ypač kalbant apie mažo amžiaus, ikimokyklinukus, pradinukus vaikus“, – pabrėžė A. Marčiukaitienė.

Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, Birštono miesto, Prienų, Anykščių, Utenos ir Rietavo rajonų savivaldybės iki šiol nėra sudariusios nė vienos sutarties dėl budinčio globotojo paslaugos teikimo.

Lietuvoje yra vienuolika savivaldybių, kuriose kol kas yra tik po vieną budintį globotoją (Druskininkų, Jonavos, Kaišiadorių, Neringos, Palangos, Kretingos, Šakių, Rokiškio, Kelmės, Jurbarko ir Trakų). Pasak A. Marčiukaitienės, savivaldybės turėtų surasti daugiau nei vieną budintį globotoją, nes poreikis neretai būna didesnis.

„Vaikams, patyrusiems krizę ir išgyvenantiems stresą dėl laikino tėvų netekimo, labai svarbu išlaikyti tarpusavio ryšius bei kartu užmegzti emociškai saugų ryšį su suaugusiu žmogumi.

Vaikų globos namuose, net ir kalbant apie mažus bendruomeninius vaikų globos namus, tai padaryti sunku, kadangi juose dirba samdomas personalas, dažniausiai slenkančiu grafiku, be to, neretai keičiasi personalas. Visos šios aplinkybės yra labai jautrios mažo amžiaus vaikui“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė.

Vasario 24 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 198 budintys globotojai, iš jų 118 galinčių priimti vaiką bet kuriuo paros metu.