2010-2015 metais politinių partijų narių kasmet daugėjo, profsąjungų - mažėjo

Politinių partijų narių skaičius pernai padidėjo 3,4 tūkst. (2,9 proc.) ir siekė 118,8 tūkst., arba 5 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 2,2 tūkst. (2,3 proc.) ir 2015 m. vienijo 92 tūkst. narių, arba 7,7 proc. darbuotojų.

Verslininkų ir darbdavių asociacijos 2015 m. vienijo 13,5 tūkst. juridinių asmenų (įmonių), tai sudarė 13,6 proc. visų veikiančių ūkio subjektų (2014 m. - 13,9 tūkst. ir 14,9 proc.).

Politinių partijų lėšos 2015 m. siekė 8 mln. EUR, ir palyginti su 2014 m., sumažėjo 0,4 mln. EUR (4,4 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis politinių partijų finansavimo šaltinis buvo iš valstybės biudžeto gautos lėšos. 2015 m. jos sudarė daugiau nei du trečdalius (68,7 proc.) partijų lėšų (2014 m. - 65,7 proc.). Fizinių asmenų paaukoti pinigai sudarė 11,2 proc. visų gautų lėšų (2014 m. - 9,2 proc.), surinkti nario mokesčiai - 8,5 proc. (2014 m. - 7,1 proc.).

Profesinių sąjungų lėšos 2015 m. sumažėjo 15,7 proc. ir siekė 3,3 mln. EUR. Pagrindinis profesinių sąjungų finansavimo šaltinis - nario mokesčiai - sudarė 74,7 proc. jų lėšų (2014 m. - 69,5 proc.).

Verslininkų ir darbdavių asociacijų lėšos 2015 m. siekė 48,3 mln. EUR (2014 m. - 48,1 mln.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis jų finansavimo šaltinis buvo nario mokesčiai.

Kitų asociacijų - draugijų, sąjungų, klubų, bendrijų, visuomeninių organizacijų ir kitų organizacijų - lėšos padidėjo 3,2 mln. EUR (4,1 proc.) ir 2015 m. siekė 81,3 mln. EUR. Daugiau nei ketvirtadalį (28,3 proc.) lėšų sudarė labdara, parama bei aukoti pinigai (2014 m. - 29,2 proc.). Lėšos, gautos iš nacionalinio biudžeto (įskaitant lėšas, gautas vykdant valstybės institucijų organizuojamus projektus) ir Europos Sąjungos fondų lėšos sudarė 28,9 proc. visų lėšų (2014 m. - 32,9 proc.). Surinkti nario mokesčiai sudarė 6,2 proc. visų lėšų (2013 m. - 5,2 proc.).

Palyginti su 2014 m., politinių partijų išlaidos padidėjo 3 proc., verslininkų ir darbdavių asociacijų - 30,3, kitų asociacijų - 12,2 proc., o profesinių sąjungų išlaidos sumažėjo 14 proc. Visos narystės organizacijos didžiąją dalį išlaidų skyrė prekėms ir paslaugoms pirkti.