Pagerbiant mokslininkę planuojama organizuoti daug renginių: nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, skaitymų, seminarų, skirtų švietimo bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Taip pat inicijuoti M. Lukšienės pradėto mokslinio leidinio „Lietuvos mokykla. XIX a. I pusė“ parengimą, išleisti mokslininkės straipsnių rinkinių ir darbų bibliografiją, straipsnių rinkinį, skirtą kultūrologijos, edukologijos ir švietimo reformos klausimams anglų ir rusų kalbomis. Numatoma surengti M. Lukšienės premijos konkursą, skirtą edukologijos, kultūrologijos moksliniams darbams, atvirą paskaitų ciklą akademinei bendruomenei.
Taip pat planuojama rengti Lietuvos radijo ir televizijos laidas, sukurti dokumentinį edukacinį filmą apie M. Lukšienę, išleisti kompaktinę plokštelę su jos paskaitomis.
M. Lukšienės darbai, parodos bus pristatyti Paryžiuje Miro salėje, UNESCO būstinėje, Lietuvos Respublikos ambasadose. Lietuvos pirmininkavimo ES metu planuojama surengti apskritojo stalo diskusiją UNESCO būstinėje Paryžiuje apie kultūros ir švietimo jungtis.
Tikimasi, kad Meilės Lukšienės vardo garsinimas, supažindinant visuomenę su mokslininkės veikla ir nuopelnais edukologijos, literatūrologijos ir kultūrologijos srityse, paskatins diskusijas, apmąstymus apie švietimo svarbą asmenybės brandai ir nacionalinei kultūrai.
Seimas 2013-uosius paskelbė Meilės Lukšienės metais. 2011 m. Paryžiuje UNESCO generalinės konferencijos 36-ojoje sesijoje habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į minimų sukakčių kalendorių ir 2013 m. minimos UNESCO šalyse.
Iškili asmenybė, švietimo reformos pradininkė, mokslininkė, literatūrologė, edukologė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė habil. dr. Meilė Lukšienė-Matjošaitytė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje.
1989 m. Meilei Lukšienei buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1994 m. – Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius. 2004 m. M. Lukšienė apdovanota UNESCO COMENIUS medaliu už jos asmeninį indėlį moksliškai ir praktiškai įtvirtinant švietimą kaip valstybės kūrimo pagrindą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą