32 parlamentarai dėl LRT veiklos tyrimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą

Parlamentarų grupė trečiadienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) siekdama išsiaiškinti, ar Seimo sudaryta laikinoji komisija tirti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą neprieštarauja šalies Konstitucijai. Vienas iš iniciatyvos autorių konservatorius Mykolas Majauskas patvirtino, kad po kreipimusi į KT pasirašė 32 parlamentarai. 

Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijų, taip pat keli parlamentarai iš Mišrios Seimo narių grupės.

Seimo nario M. Majausko teigimu, laikinosios tyrimo komisijos sudarymas neturi nieko bendro su parlamentine kontrole ir tėra siekis suvesti asmenines sąskaitas. Parlamentaro teigimu, be Seimo yra ir kitų kompetentingų institucijų, kurios galėtų atlikti finansinį ir veiklos auditą, todėl Seimo nario iniciatyva yra įregistruotas įstatymo projektas, numatantis, kad Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, kiekvienais metais atliktų finansinį ir kas metus - valstybinį LRT veiklos auditą.

„Seimo atsakomybė yra įstatymu nustatyti nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės modelį, o ne pačiam imtis kontroliuoti jo veiklą. Dėl šios priežasties pasirašiau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Seimo iniciatyva tirti nacionalinį transliuotoją yra teisėta ir neprieštarauja Konstitucijai“, - sako M. Majauskas.

Kreipimosi tekste pažymima, nacionalinio transliuotojo veiklos viena iš svarbių misijų yra objektyviai nušviesti svarbiausius valstybės įvykius, pateikti informaciją apie svarbiausių valdžios institucijų: Respublikos Prezidentės, Vyriausybės, Seimo, politinių partijų, teismų, kitų svarbiausių institucijų veiklą.

Seimo nariai taip pat pažymi, kad Konstitucinis Teismas aiškiai apibrėžė, jog LRT nepriklausomumą galima garantuoti tik atribojant LRT valdymą nuo valdžios institucijų ir pareigūnų kišimosi į LRT veiklą.

„Akivaizdu, kad Seimo nariai turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms (taip pat institucionalizuotoms), kurios turi būtent tokių interesų, todėl Seimo nariai yra asmenys, kurie pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną negali vykdyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės, nes toks kontrolės metodas pažeidžia nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo konstitucinę vertybę“, - teigiama rašte. 

Kaip ELTA jau skelbė, sausio 12 d. Seimas apsisprendė imtis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos tyrimo. Atlikti šią užduotį turės Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija. 

Komisijai vadovaus „Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius. Joje dirbs įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai, išskyrus liberalus ir socialdemokratus, kurie atsisakė deleguoti savo atstovus į šią komisiją. 

Seimo sudarytos komisijos nariai pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Seimui pritarus, komisija turės atsakyti į 12 klausimų, kurie susiję su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, viešaisiais pirkimais, LRT valdomu turtu.

Seimas pavedė komisijai iki šių metų birželio 1 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą.