A. Butkevičius: tikimės, kad centrinė perkančioji organizacija pradės funkcionuoti jau po 3 mėnesių

"Artimiausiu metu pamatysite naują, užbaigtą centrinės perkančiosios organizacijos modelį, kuri organizuos viešuosius konkursus elektroniniu būdu, išvengiant korupcijos, didinant viešumą ir skaidrumą. Specialistai, kurie yra atsakingi už šiuos pokyčius, yra pasakę, kad ji po trijų mėnesių turėtų pradėti savarankiškai funkcionuoti", - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Ministras Pirmininkas paaiškino, jog, pradėjus veikti CPO LT, kiekvieno užsakovo pateiktos paraiškos vykdymo eiga nuo jos pateikimo iki pripažinimo nugalėtoju bus viešai prieinama visiems, "net paprastam eiliniam piliečiui ir užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims, kad jie galėtų tuose (viešųjų pirkimų - ELTA) konkursuose dalyvauti".

"Manau, tai bus didžiuliai pokyčiai, sumažinsiantys korupcijos mastus", - tikisi Premjeras.

ELTA primena, kad spalio 31 d. Vyriausybė pritarė naujos viešosios įstaigos CPO LT įsteigimui, siekiant paskatinti centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų plėtrą.

Buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius tuomet teigė, jog CPO LT branduolį sudarys Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) padalinys, kuris iki šiol buvo atsakingas už centralizuotai tvarkomus viešuosius pirkimus.

"CPVA yra atsakinga už struktūrinius fondus - centralizuoti pirkimai nėra nei jos pagrindinė, nei šalutinė funkcija (...), taigi iš CPVA "atsipumpuruoja" įstaiga, kuri užsiiminės centralizuotais viešaisiais pirkimais", - sakė R. Žylius.

Pasak jo, esama įstaigų, kurios tam tikras prekes ir paslaugas "centralizuoja viduje", tačiau nustatyta, jog nėra prasmės kiekvienai ministerijai ir kitokio pobūdžio įstaigoms standartinius reikmenis pirkti atskirai.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) funkcijos nesikeičia, nes tai - pirkimų priežiūrą vykdanti organizacija.

"Centralizuoti viešieji pirkimai - ne priežiūros, o vykdymo funkcija. VPT prižiūri viską - ir centralizuotai vykdomus viešuosius pirkimus", - aiškino R. Žylius.

Trečiadienį pasaulinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta analizė atskleidė, jog neskelbiamų pirkimų vertė sudarė 5 proc. visų Lietuvos ministerijų 2011 m. atliktų viešųjų pirkimų vertės, tai yra beveik 25 proc. mažiau negu 2006-2010 metais.

Analizės duomenimis, 2011 m. didžiausią viešųjų pirkimų vertės dalį visų viešųjų pirkimų neskelbiamu būdu atlikti pirkimai sudarė Energetikos ministerijoje (70 proc.), Vidaus reikalų ministerijoje (68 proc.) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (11 proc.). Daugiausiai lėšų neskelbiamų pirkimų būdu išleido Sveikatos apsaugos ministerija (2,773 mln. litų), Užsienio reikalų ministerija (2,380 mln. litų) ir Vidaus reikalų ministerija (1,712 mln. litų).

Dažniausiai neskelbiamu būdu sutartis pasirašinėjo Vidaus reikalų ministerija (82 proc. visų sutarčių), Ūkio ministerija (70 proc.) ir Kultūros ministerija (33 proc.). Daugiausiai neskelbiamų pirkimų sutarčių pasirašė Ūkio ministerija (56 sutartis), Vidaus reikalų ministerija (14) ir Aplinkos ministerija (10). Iš viso 2011 m. ministerijos pasirašė 112 neskelbiamų pirkimų sutarčių iš 512 pasirašytų viešųjų pirkimų sutarčių.

2011 m. neskelbiamų pirkimų nevykdė Švietimo ir mokslo, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos.