„Daugelis norėtų, bet niekas nepradeda“, – taip apie nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikų perlaidojimą atsiliepia A. Smetonos biografijos autorius, Lietuvos ambasadorius Graikijoje bei Albanijoje Alfonsas Eidintas. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikina, kad dar šiemet ketinama kreiptis į artimuosius, o kitąmet urną pargabenti į Lietuvą. Tuo metu prezidento giminaitis Rimantas Smetona apgailestauja, kad nesusigriebta bent dešimčia metų anksčiau.
Nemažai aistrų kelia ir kitas klausimas – kuri vieta būtų tinkama A. Smetonos palaikams. A. Eidinto teigimu, praleista proga laidoti prezidentus vienoje vietoje. Dabar tokį panteoną kurti esą galima, tačiau reikėtų tartis su buvusių šalies vadovų giminėmis.
Šeima abejojo, ar A. Smetona bus tinkamai įvertintas
A. Eidintas, diplomatas ir istorikas, prezidento biografijos „Antanas Smetona ir jo aplinka“ autorius, teigiamai atsiliepia dėl palaikų pergabenimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą. Esą toks žingsnis būtų gražus, nors ir nelengvas.
„Yra daugybė klaustukų, nežinome, ką galvoja šeima. Giminė yra plati, nebūtų lengva ir išklausyti nuomonių. Taip pat neaišku, ar valdžia parodys iniciatyvą. Įspūdis toks, kad daugelis norėtų, bet niekas nepradeda“, – tinklalapiui LRT.lt telefonu iš Graikijos kalbėjo A. Eidintas.
„Aš už tai, kad prezidento palaikai ilsėtųsi jo tėvynėje, Lietuvoje, – atsako prezidento giminaitis R. Smetona. – Ir apgailestauju, kad tas nepadaryta bent dešimčia metų anksčiau. Pastangų tikrai dėta ir rodyta, pats prie to prisidėjau, teko kalbėtis su prezidentais Algirdu Brazausku, Valdu Adamkumi, bet iniciatyva sustodavo pusiaukelėje. Klivlende artimiausi giminaičiai – marti, jos vyresnysis sūnus – šiek tiek abejojo. Nesakau, kad buvo kategoriškai nusistatę, bet svarstė, ar jau tinkamas laikas, ar jau lietuviška Lietuva, ar prezidento atminimas yra tinkamai vertinamas“, – LRT.lt aiškino R. Smetona.
2014-aisiais sukaks 140 metų, kai gimė pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, 1918-ųjų Vasario 16-osios akto signataras A. Smetona. Tais pačiais metais šalis minės ir prezidento žūties 70-ąsias metines. 2014-aisiais bus pažymima ir dar viena svarbi data – prieš 95 metus A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Užmegztas pirmas kontaktas
R. Smetonos nuomone, prezidento A. Smetonos palaikų perkėlimu iš JAV į Lietuvą turėtų rūpintis dabartiniai valstybės vadovai: „Man norėtųsi, kad šiuo klausimu būtų rūpinamasi pačiu aukščiausiu lygiu, sukviesti suinteresuoti, mąstantys apie tai žmonės, kurie priimtų visiems priimtiną sprendimą. Bet spręsti galėtų tik patys artimiausi, o šiuo metu – Klivlende esantis prezidento anūkas“, – teigė R. Smetona.
Tuo metu Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas žada pats kreiptis į prezidento artimuosius ir tartis šiuo klausimu. „Man teko keletą kartų kalbėtis su Lietuvos konsulato darbuotojais Klivlende, dabar jiems nusiunčiau savo iniciatyvinį laišką ir laukiu atsakymo. Jie taip pat atsiųs kontaktinius duomenis. Pirminis bendravimas vyksta, bet tiesioginio kontakto su giminaičiais dar neturėjau“, – LRT.lt informavo A. Kupčinskas.
LRT.lt primena, kad praėjusiais metais Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje buvo perlaidoti 1941-ųjų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. Kauno meras buvo perlaidojimo tėvynėje renginius kuravusios komisijos pirmininkas.
Praleidome progą vienoje vietoje laidoti visus prezidentus?
Trijų tarpukario prezidentų kapai lig šiol – išbarstyti. Urna su Prezidento Kazio Griniaus palaikais 1994-aisiais buvo parvežta į Lietuvą ir palaidota netoli tėviškės – Selemos Būdos kaimo Marijampolės rajone. 1920-1926-aisiais prezidento pareigas ėjęs Aleksandras Stulginskis palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.
Tuo metu A. Smetona, tragiškai žuvęs (gaisro metu) JAV, buvo palaidotas Klivlendo kapinėse. Numatyta jo palaikus grąžinti į tėvynę Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bet 1975-aisiais palaikai buvo perkelti į Čerdono miestelį, kur gyvena jo giminaičiai.
Pasak A. Kupčinsko, jei valstybė apsispręs, kad A. Smetonos palaikų perlaidojamas yra valstybinės reikšmės įvykis, vienas iš klausimų būtų tinkama vieta. „Mes neperšame vietos. V. Landsbergis siūlo arkikatedrą, kiti siūlo gimtinę, o mums, kauniečiams, tinkama vieta būtų Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorius. A. Smetona dėjo daug pastangų, kad atsirastų Kristaus Prisikėlimo bažnyčia“, – LRT.lt kalbėjo Kauno meras.
Pasak R. Smetonos, 1994-1996-aisiais buvo svarstoma A. Smetonos palaikus perlaidoti Rasų kapinėse – šalia Jono Basanavičiaus. „Kiekvienas gali turėti savo nuomonę, argumentų gali būti ir už, ir prieš, bet klausimas, kiek žmonių ateis padėti gėlių prie jo palaikų arkikatedroje. Tai garbinga vieta, A. Smetona jos vertas, bet abejoju, ar bažnyčios vadovybė tam pritartų“, – svarsto R. Smetona.
A. Eidinto nuomone, praleista proga vienoje vietoje laidoti visus prezidentus. „Yra nuomonių, kad žmogus turi ilsėtis ten, kur mirė. Mes praleidome progą vienoje vietoje laidoti visus prezidentus. Dabar tą panteoną daryti galima, bet reikėtų vėl tartis su giminėmis“, – aiškina A. Eidintas. Tiesa, praėjusiais metais Antakalnio kapinėse buvo numatyta įrengti devyniolika prezidentinių laidojimo vietų, tačiau kol kas ten ilsisi vienintelis prezidentas A. M. Brazauskas.
„Istorija yra tokia komplikuota ir tragiška – kiek ministrų, žymių žmonių, kultūros veikėjų mirė tremtyje, buvo sušaudyti, tai tas surinkimas įžymių žmonių, manau, būtų svarstytina problema. Ir jei parodytume valstybinį dėmesį, galbūt ir giminės žiūrėtų palankiau“, – svarsto A. Eidintas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą