Į Lietuvą atvykusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel prie Prezidentūros pasitiko dėl Šiaurės Europos dujotiekio protestuojantys asmenys
su dujokaukėmis, o prie Vyriausybės rūmų - piketuotojai dėl paramos Gruzijai. Antradienio vakarą, prezidento Valdo Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu, prie Prezidentūros vyko Jaunųjų konservatorių lygos inicijuota akcija dėl Rusijos ir Vokietijos bendro projekto tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Būrelis protestuotojų buvo užsidėję dujokaukes, kuriomis, akcijos organizatorių teigimu, siekiama atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos nuo taršos, kenksmingų medžiagų svarbą.
Pasak vienos piketo dalyvių, nevyriausybinių organizacijų projekto "Apgink Baltijos jūrą, kol nevėlu" koordinatorės Radvilės Morkūnaitės, akcija siekiama atkreipti kanclerės dėmesį į Europos Parlamento (EP) patvirtintą ataskaitą, kurioje teigiama, jog Baltijos jūra yra bendras su ja besiribojančių valstybių turtas, taigi su ja susiję klausimai neturėtų būti sprendžiami sudarant dvišalius susitarimus.
"Mes reikalaujame atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą, nes projektas lyg ir prasidėjęs, planuojamas, o tokio tyrimo nėra ir tai kelia daugybę aplinkosauginių klausimų. Pirmadienį Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai perdavėme A. Merkel adresuotą kreipimąsi, kviečiantį išgirsti EP ir dešimčių tūkstančių europiečių poziciją. Tikimės, kad kanclerė jį gaus ir padarys, tai ką gali", - sakė R. Morkūnaitė.
Kreipimąsi pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos atstovauja peticijai "Dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai". Susirūpinimą dėl kompanijos "Nordstream AG" ketinimų Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį išreiškiančią peticiją pasirašė beveik 30 tūkst. europiečių, pasak R. Morkūnaitės, daugiausia tai - Baltijos šalių piliečiai.
Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo projekte dalyvauja Rusijos dujų kompanija "Gazprom", Vokietijos kompanijos "Wintershall" ir "E.ON Rurgas" bei Nyderlandų bendrovė "Gasunie". Pirmosios dujos iš Rusijos į Vokietiją Šiaurės Europos dujotiekiu ims tekėti vėliau nei anksčiau skelbta. Terminas nukeltas į ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį, nes šalys, per kurių teritoriją turėtų eiti dujotiekis, pateikė papildomų aplinkosaugos reikalavimų, primena ELTA.
1 tūkst. 200 km ilgio Šiaurės Europos dujotiekis tiesiogiai sujungs Rusiją ir Vokietiją aplenkdamas Baltijos šalis. Šių metų kovą projekto sąmata buvo padidinta iki 7,4 mlrd. eurų, daugiausia dėl padidėjusių metalų kainų ir papildomų išlaidų aplinkosaugai.
Prie Vyriausybės rūmų Vokietijos kanclerę pasitiks Gruziją palaikantis taikus piketas. Pasak vieno akcijos organizatorių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininko Pauliaus Saudargo, šia akcija siekiama išreikšti palaikymą Gruzijai, siekiant integracijos į NATO.
"Šiuo metu Vokietijos pozicija yra nuosaiki Gruzijos ir nuolaidi Rusijos atžvilgiu. Vokietija yra viena iš galingųjų valstybių, galinčių daryti įtaką procesams, tad norime, kad A. Merkel jaustų draugišką paskatinimą ir žinotų, kad Lietuva yra už Gruzijos integraciją į NATO", - Eltai sakė P. Saudargas.
Pripažinusi Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, pasak P. Saudargo, Rusija siekia legalizuoti Gruzijos okupaciją.
A. Merkel su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Kanclerė susitiko su prezidentu V. Adamkumi, premjeru Gediminu Kirkilu.
Tai antrasis Vokietijos federalinio kanclerio vizitas Lietuvoje. Pirmasis VFR federalinio kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schroeder) vizitas Lietuvoje vyko 2000 metų birželio 7 dieną.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą