Algirdas Butkevičius: tikimės, kad Kinija lietuviškus produktus įsileis greičiau, nei planuota

Pirmas pagal rangą iš keturių Kinijos ministro pirmininko pavaduotojų G. Džangas su Lietuvos premjeru A. Butkevičiumi susitiko sekmadienio popietę. Pagrindinis susitikimo tikslas – ekonominių santykių plėtra. Pasak premjero, aptarta Kinijos ir 16 Vidurio bei Rytų Europos šalių santykių plėtra, investicijų pritraukimas į Lietuvą, bendradarbiavimas su „Lietuvos geležinkeliais“ ir „Klaipėdos jūrų uostu“, geresnis traukinio į Kiniją „Saulė“ panaudojimas.

„Kalbėjomės apie transporto infrastruktūros plėtrą. Apie kai kurių, ypač „Saulės“ traukinio geresnį panaudojimą nuo Kinijos per Kazachstaną į Klaipėdos jūrų uostą, kad KJU galėtų tapti savotišku regione uostu, iš kurio būtų galima skirstyti krovinius į kitas Baltijos šalis ir į Skandinavijos bei Rytų ir Vakarų Europą“, – LRT Televizijai sakė A. Butkevičius.

Rusijai paskelbus embargą lietuviškiems maisto produktams, Kinija vertinama kaip viena iš svarbiausių galimų naujų rinkų. Jau keletą metų bandoma susitarti, kad ši įsileistų mėsos ir pieno produkciją. Todėl Kinijos vicepremjero A. Butkevičius paprašė paspartinti leidimo išdavimą eksportui.

„Kinija prižadėjo, kad artimiausiu metu bus atsiųsti ekspertai, revizoriai. Jie puikiai supranta, kad mūsų pieno ir maisto produktų kokybė yra labai gera, tad tikimės, kad, atvykus ekspertams, bus [išduoti] sertifikatai ir leidimai eksportuoti pieno ir maisto produktus. Mes anksčiau buvome gavę informacijos, kad ruošiamasi atvykti rudenį, bet aš šiandien paprašiau atvykimo datą paankstinti“, – teigia A. Butkevičius.

Sau rinkų Lietuvoje ieško ir Kinija. Neseniai mūsų šalyje lankėsi 60 verslininkų delegacija. Su korporacija „Kinijos prekybos grupė“, kuri yra lyderė tarp Kinijos valstybinių uostų operatorių, Kauno LEZ, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pasirašė tris ketinimų protokolus. 

Vilniuje vyko užsienio reikalų ministerijų direktorių lygio politinės konsultacijos, posėdžiavo Tarpvyriausybinė Lietuvos ir Kinijos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo komisija.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje pernai Kinija užėmė 39, o  Lietuva Kinijoje – 17 vietą.