Ambasadorius JAV Ž. Pavilionis: amerikiečiai nesupranta 0,8 proc. gynybos finansavimo

Ambasadorius JAV Ž. Pavilionis: amerikiečiai nesupranta 0,8 proc. gynybos finansavimo

Amerikiečiai „nesupranta“ mažo Lietuvos gynybos biudžeto dydžio ir klausia: mes dėl jūsų padarysime viską, o jūs patys? Tokią žinią perduoda ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. Pasak jo, JAV Kongrese kalbama, kad vienas iš geriausių žingsnių atsakant Rusijai – pradėti eksportuoti suskystintas dujas.

Apie Lietuvos ir jos partnerių situaciją po Krymo aneksijos ir atsako Rusijai žingsnius – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi JAV Ž. Pavilioniu, krašto apsaugos ministru Juozu Oleku ir Prezidentės patarėja užsienio politikai Jovita Neliupšiene.

– Jungtinių Valstijų viceprezidentas Lietuvoje. Ponia Neliupšiene, ko tikimasi iš šio vizito?

– Pirmoji tema – situacija Ukrainoje ir jos įtaka viso regiono saugumui. Kalbėsime apie tai, kokių priemonių būtina imtis, kad saugumas regione būtų užtikrintas. Turime galvoje ne tik nacionalinio saugumo, karines priemones, bet ir energetiką, kibernetiką, kuriomis turime rūpintis bendrai. JAV yra strateginis mūsų partneris ir vizitas yra seniai lauktas . Nuo 2006 metų JAV viceprezidentas nesilankė Lietuvoje. Taigi, J. Bideno vizitas yra ir simboliškai svarbus. Kita vertus, jis parodo ir mūsų strateginės partnerystės brandą šiuo metu.

– Ž. Pavilionis: Per trejus metus Lietuvoje lankėsi trys JAV valstybės sekretoriai, prieš pusmetį vyko lyderių susitikimas. Tas intensyvumas rodo, kad į mus žiūrima kaip į sėkmės pavyzdį, nes Vašingtone mes įvardijami kaip geriausi transformacijos pavyzdžiai, kaip simbolis pasaulio, kurį pavyko sukurti po Šaltojo karo. Kadangi esame simbolis, kuris labai prisideda tą pasaulį kuriant, į mus ir investuoja. Vašingtone buvo įvertintas mūsų pirmininkavimas ES ne tik dėl Rytų kaimynystės, bet ir dėl derybų dėl transatlantinės sutarties, dėl ES plėtros atnaujinimo. Maža Lietuva iš tiesų yra simbolis sėkmės, kuri užkrečia savo pavyzdžiu kitus. Todėl Amerika su mumis.

– Pone Olekai, keli Putino skauduliai iš jo kalbos: subyrėjusi Sovietų Sąjunga ir Baltijos šalių narystė NATO. Tuo pat metu grasinimas visomis priemonėmis ginti vadinamuosius tėvynainius. Panašu, kad Lietuva susiduria su didžiausia grėsme saugumui nuo to laiko, kai buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Kokius sprendimus saugumo politikoje diktuoja dabartinė situacija?

– Kai nebuvome ES ir NATO nariai, buvome tokie kaip Gruzija, Moldova, Ukraina. Tačiau dabartinę situaciją apibūdinote teisingai. Manau, vienintelis kelias – dar glaudesnis bendradarbiavimas su NATO nariais ir dvišalis bendradarbiavimas su strateginiu partneriu Jungtinėmis Valstijomis. JAV viceprezidento vizitas yra dar vienas ženklas, kad mūsų kolektyvinė gynyba ir partnerystė yra ne tik popieriuje. Turiu omenyje ir Prezidento Baracko Obamos pasakytus žodžius dėl kolektyvinės gynybos, ir į Lietuvą atskridusius naikintuvus. Tai dar kartą parodo, kad mūsų pasirinkimas prieš 10 metų buvo geras, todėl ir šioje kritinėje situacijoje turime papildomus saugumo garantus.

– Ar susiklosčiusi situacija dar kartą neparodo ir neįrodo tiems skeptikams, kokį vaidmenį Lietuvos saugumo politikai turi Lenkija, Jungtinės Valstijos? Kad nereikia išradinėti dviračio užsienio politikoje?

– J. Olekas: Taip. Istorijos ir geografijos nulemta, kad gyvename šioje pasaulio dalyje ir neturime kito pasirinkimo. Mūsų partneriai, visų pirma Lenkija, yra labai svarbūs. Trečiadienį vykstu į Lenkiją, kur su gynybos ministru aptarsime susidariusią padėtį ir kitus reikalus. Ir Lenkija, ir JAV, ir Šiaurės šalys yra mūsų pagrindas saugumo klausimais.

– Ponia Neliupšiene, Rusijos izoliacija tik didės, tai akivaizdu. Panašu, kad bus didinamos sankcijos. Taip pat akivaizdu, kad Putinas iš Krymo nesitrauks. Suprantu, kad bendrų sprendimų su Rusija nebus, bus tik vienašaliai. Ar tokią naują tvarką regione įsivaizduojate artimiausius metus ar net dešimtmečius?

– Taip, Rusijos izoliacija tiktai didės. Dabar reikalingi mūsų bendri sprendimai Europos Sąjungoje, taip pat su NATO šalimis, dvišaliai santykiai su amerikiečiais. Tarptautinė bendruomenė turi pasakyti, ką ji galvoja apie šią situaciją, apie faktinę Krymo aneksiją. Politinės sankcijos, vizos, sąskaitų įšaldymas, kai kurios šalys žengė dar toliau – Japonija antradienį įšaldė derybas su Rusija dėl investicijų. Tai rimtas signalas Rusijos ekonomikai.

– Pone ambasadoriau, J. Bidenas Varšuvoje kalbėjo apie energetikos išteklių diversifikavimą – kitaip tariant, apie alternatyvų tiekimą. Ko tikimasi iš vizito Lietuvoje būtent šioje srityje?

– Mes kalbame apie suskystintų dujų eksportą iš JAV. Tai yra vienas jautriausių klausimų, šiuo metu svarstomų Kongrese. Daug kas sako, kad tai vienas geriausių atsakų Rusijai. Jungtinėse Valstijose šiuo klausimu dirbama jau trejus metus ir dar neteko matyti tokio susiklausymo tarp kairės ir dešinės. Tas pats vyksta ir tarptautinėje bendruomenėje. Šiuo metu vienybė yra ypatinga. Belieka tikėtis, kad vienybė bus išreikšta ne tik gynybiniais veiksmais, sankcijomis, reakcijomis. Apgalvojus tai, kas vyksta, galbūt mums pavyks susitelkti ir veikti proaktyviai tiek Rytuose, tiek energetikoje.

Mes galime labai daug: su Šiaurės šalimis, su Lenkija, su Europos Sąjungos finansinėmis ir techninėmis galimybėmis. Puolimas vyksta iš visų pusių ir visomis linijomis, todėl mums Lietuvoje tikrai yra apie ką pamąstyti. Vienas pagrindinių priekaištų, man tai dažnai sako senatoriai: mes dėl jūsų padarysime viską, jūs nesijaudinkite, tačiau ar jūs dėl savo gynybos padarėte viską?

– Pone Olekai, šiame kontekste labai apgailėtinai atrodo valdžios kapituliavimas dėl skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje. Akmuo ir į socialdemokratų daržą, nes ponas Algimantas Salamakinas įnirtingai tam priešinosi. Sutinkate su tuo?

– Būtų labai didelė vertybė turėti savus resursus – ar skalūnus, ar atominę energetiką, ar elektros tiltus su kaimyninėmis valstybėmis. Vieni projektai stabteli, kiti juda. Manau, ir suskystintų gamtinių dujų terminalas, ir elektros jungtys bus padarytos.

– Jeigu JAV politika nesikeis, konkurencinga kaina terminale prognozuojama tik 2018 metais. Matyt, nedidelė paguoda?

– J. Neliupšienė: Diversifikaciją energetikoje sukuria ne tik kainos. Ją kuria ir faktas, kad mes apskritai turime alternatyvą – terminalą. Dėl jo turėjome pakovoti, sutelkti politinę valią. Žinoma, norint turėti pigesnes dujas, reikia išsiaiškinti, kokius resursus turime, tačiau netgi šiam tikslui nepavyko rasti sutarimo. Taigi, energetika, tinklai, kuriuos bandome pastatyti su Lenkija, Švedija, turi tapti mūsų energetinės nepriklausomybės pagrindu. Sutinku su ambasadoriumi – nepadės nei amerikiečiai, nei europiečiai, nei strateginiai partneriai. Visų pirma, turime susitvarkyti viduje ir turime aiškiai sau atsakyti – einame į Rytus ar į Vakarus.

– Pone Pavilioni, įvykiai Kryme turėtų būti aiškus signalas mūsų politikams pradėti skalūnų paieškas iš naujo?

– Turime padaryti viską, kad apsisaugotume nuo tokių blogybių. Ir jeigu galime, tai turime padaryti. JAV Kongrese Lietuva pristatoma kaip pavyzdys, kai kalbama apie energetiką, nes ji pirmoji Batijos šalyse turės suskystintų dujų terminalą. Amerika ieško dujų eksporto galimybių, rodo mus kaip pavyzdį, nes jiems patiems tokių pavyzdžių labai reikia, kad susikurtų globali rinka. Ir ne autokratija, o rinka diktuotų sąlygas.

– Ponia Neliupšiene, JAV viceprezidento vizito metu greičiausiai bus išsakytas priekaištas Lietuvai ir dėl nepakankamo gynybos finansavimo. Koks bus atsakymas?

– Visų pirma, reikia kalbėti apie efektyvų turimų pinigų panaudojimą ir aiškių prioritetų nusistatymą: ką norime padaryti dabar ir kokie mūsų ateities planai. Žinoma, kad yra situacijų, kai finansavimas turi būti didinamas, ne veltui Prezidentė inicijavo politinių partijų susitarimą dėl užsienio saugumo ir gynybos klausimų. Turėtų būti sutarta ir dėl gynybos finansavimo.

– Pone ambasadoriau, kaip amerikiečiai supranta Lietuvos, NATO narės, gynybos finansavimą 0,8 proc. nuo BVP?

– Nesupranta. Tačiau iš klaidų mokomės. Manau, visi atsibus ir supras, kad kalbos apie nekonvencines priemones, kai prieš akis akivaizdi konvencinė grėsmė, yra svarbios, tačiau mes turime daryti viską, kad savo saugumui skirtume maksimalius resursus. Stebint iš Amerikos, mes esame maži, bet jeigu sugebėtume dar darniau veikti kartu šios grėsmės akivaizdoje, būtų labai gerai. Per derybas dėl narystės mes įrodėme, kad ir būdami maži galime labai daug pasiekti, aplenkti kaimynus. Dabar atėjo laikas, kai turime permastyti savo strategijas, vizijas ir susitelkti, kad ir kaip sunku būtų. Ne tik mūsų parapijiniai argumentai turi lemti, artėja grėsmės akimirka.

– Pone Olekai, gal reikėtų tartis ir su visuomene dėl didesnio Lietuvos gynybos finansavimo? Gal žmonės sutiktų aukotis?

– Nemanau, kad turėtume naudoti esamą situaciją vidiniams ginčams, rietenoms. Preliminariais skaičiavimais, kitąmet gynybos finansavimas ženkliai didės. O visuomenė jau ir taip suprato, kad be nacionalinio saugumo, be gynybos neįmanoma įgyvendinti ir kitų projektų, apie kuriuos garsiai kalbame: sveikatos apsaugos, švietimo, socialinių problemų sprendimo. Tik labai galia, kad po tragiškų įvykių kitose šalyse visuomenė ir kai kurie politikai tuos dalykus ima suprasti.

– Ž. Pavilionis: Pažiūrėkime ir optimistiškiau. Pas mus atvažiavo JAV viceprezidentas, nes Lietuva yra įkvepiantis pavyzdys regione. Ukrainoje įvyko perversmas, kuris lyginamas su Berlyno sienos griuvimu, dėl to ir žuvo žmonės. Slavų tautos vykdo, ką ir mes vykdėme prieš kelis dešimtmečius. Turime pagalvoti, kaip sutelkti jėgas ir padėti kaimynams padaryt tai, ką ir mes anksčiau padarėme. Jei susitelksime, mūsų vaikai už tai dėkos dar po 20 metų. Mes neturėtume kalbėti tik apie gynybą. Matyt, Putinas to ir bijo. Pokytis regione labai didelis, dėl to tankai ir važiuoja.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder