Pasak jo, per visą prekybinio karo pasienyje mėnesį taip ir neaišku, ką Vyriausybė darė ir kokia yra jos veikimo strategija, kad šis karas būtų sustabdytas.
"Susidaro vaizdas, kad vienintelė strategija yra tyliai laukti, o vos ne pagrindinė mūsų valdžios filosofija - krikščioniškas kito žando atsukimas, jeigu į vieną žandą jau gavai smūgį. Todėl, deja, ir matome tik išsigandusį laukimą - gal Rusija pati susipras ir sustabdys savo prekybinio karo operacijas. Tačiau Rusija supranta priešingai. Vyriausybė ko nors imasi tik tada, kai mes, opozicija, imame garsiai priekaištauti", - pastebėjo politikas.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad tokio karo akivaizdoje Lietuvos politikai turi vienytis. "Turime tartis dėl bendros pasipriešinimo strategijos ir dėl aktyvios veiklos, kur, be abejo, Vyriausybei tenka pagrindinis vaidmuo, bet ir kiti parlamentarai ar partijos, ir esančios opozicijoje, galime nemažai nuveikti", - sakė A. Kubilius, savaitgalį dalyvavęs Šiaurės-Baltijos regiono dešiniųjų politikų bei užsienio ir saugumo politikos ekspertų tradiciniame seminare Švedijoje, Gotlando saloje.
Pasak jo, daug dėmesio buvo skirta Rusijai, Rytų partnerystės perspektyvai, daug kas klausinėjo apie Rusijos prekybos karą su Lietuva ir Lietuvos strategiją.
"Deja, nedaug ką galėjome pasakyti, nes turbūt tokios strategijos iki šiol ir nėra.
Todėl nematome kitos išeities, kaip tik artimiausiu metu kviesti partijų ir valdžios institucijų pasitarimą, kuriame galėtume aptarti esminius tokios strategijos principus ir neatidėliotinus galimus veiksmus", - sakė A. Kubilius.
Jis išdėstė tokios strategijos esminius principus. "Rusijos prekybinis karas su Lietuva yra Rusijos prekybinis karas su ES. Todėl ir atsakas turi būti ne dvišalis Lietuvos atsakas, kartais su nelabai protingais pagąsdinimais tranzito į Kaliningradą problemomis, bet Lietuvos pastangos sutelkti ES atsaką", - aiškino politikas.
Pasak jo, Lietuva turi daug intensyviau išnaudoti oficialius europinius formatus - Lietuva pirmininkauja ES, todėl turi papildomų galimybių sutelkti ES atsaką Rusijai.
"ES gali žymiai efektyviau išnaudoti savo svorį Pasaulio prekybos organizacijoje, Lietuva turi galimybių inicijuoti aukščiausio lygmens ES pasitarimus, kokios prekybinės politikos Rusijos atžvilgiu turi laikytis ES, Lietuva turi galimybių pasiųsti labai stiprų signalą visam Europos verslui, kad prekiauti su Rusija yra labai rizikinga. Aš manau, yra būtina žymiai aktyviau išnaudoti ES politinius formatus: Europos Parlamentą, didžiųjų Europos politinių partijų: Europos Liaudies partijos (konservatorių-krikščionių demokratų), socialistų, liberalų formatus. Bet tam reikia bendros strategijos ir sutelktų pastangų. Deja, to kol kas labiausiai ir stinga", - sakė A. Kubilius.
Jeigu prekybinis karas ir toliau tęsis, jo nuomone, reikia galvoti apie specialią paramos programą nuo Rusijos prekybinių karų nukentėjusiam verslui bei žemės ūkiui.
Kalbėdamas apie tokios strategijos sudėtines dalis, A. Kubilius tvirtino, kad "Rusija turi suprasti, kad atsilaikysime, o pačiai Rusijai tai gali labai brangiai kainuoti".
Kaip ELTA jau skelbė, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna teigia neturintis jokios oficialiai patvirtintos informacijos apie stabdomą lietuviškų pieno produktų importą į Rusiją ar pasienyje sustabdytas krovinių siuntas. Konkretesnių veiksmų ministras kol kas taip pat neketina imtis.
"Kol kas oficialių pavirtinimų dėl pieno produktų įvežimo sustabdymo nesame gavę iki šio momento, jokių oficialių dokumentų neturime", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė žemės ūkio ministras V. Jukna.
V. Jukna taip pat neįvardijo konkrečių veiksmų, kurių, siekdama apsaugoti Lietuvos pieno perdirbėjus, galėtų imtis jo vadovaujama ministerija, kol kas nesvarstė ir galimybės Vyriausybei kreiptis į Pasaulinę prekybos organizaciją.
"Šiandien aš dar nematau, dėl ko mes turėtume kreiptis (į PPO, - ELTA). Mes negavę jokių oficialių dokumentų, pieno produktai yra vežami, tai atitinkamai ir nematau priežasčių, kodėl mes turėtume kreiptis", - sakė V. Jukna.
Ministras ragino neskubinti įvykių ir patikino, kad Žemės ūkio ministerija seka informaciją tiek oficialiai, tiek asmeniniais kontaktais.
Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba ("Rospotrebnadzor") paskelbė nuo spalio 7 d. stabdanti kai kurių pieno produktų importą iš Lietuvos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą