Šilutėje už europinius pinigus pastatyta mažųjų laivelių prieplauka jau laukia turistų. Dar nežinia, ar ji, galinti priimti per 112 laivų, bus įregistruota kaip prieplauka, ar kaip pramoginis uostas.
Uostelis Šilutėje buvo nuo vokiečių laikų. Į jį buvo plukdomi ir sieliai, ir įvairios prekės, ir žvyras kraunamas,
šilutiškiai iš jo plukdydavo karves į ganyklas. Dabartinio modernaus Šilutės uostelio kapitonas Stanislovas Budvytis juokauja, jog anksčiau daugiausia į Šilutę baržomis iš Kauno buvo plukdoma degtinė.
Tą vietą, kur prieš dvejus metus buvo pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas, Šilutės uostu vadinti būtų buvę neteisinga. Ji buvo baisiai apleista, tai buvo tiesiog Šyšos upės užutėkis. Vaizdžiai tariant, joje buvo užsiimama saviveikla: viena kokia organizacija atlikdavo melioracijos darbus, kita dar ką nors padarydavo.
Šilutėje įgyvendinto projekto, kurio metu buvo statomas ir mažųjų laivelių uostas, gilinama jo akvatorija ir Šyšos upės vaga, vertė - apie 12 mln. Lt. Didžioji dalis tam reikalingų lėšų - ES parama, o kita dalis - savivaldybės.
Projektas buvo įgyvendinamas dvejus metus, baigtas šiemet gegužė 1 d. Jį vykdė konkursą laimėjusi UAB "Šilutės melioracija" ir AB "Klaipėdos hidrotechnika". Šilutiškiai atliko 70 proc. darbų.
 |
| Praėjusį šeštadienį pusė vietų Šilutės uostelyje jau buvo užpildyta. |
Šilutės uosto kapitonas S. Budvytis sako, jog kol kas šį objektą reikėtų vadinti Šilutės mažųjų laivelių prieplauka, o ar ji bus įregistruota kaip uostas, dar nežinia.
Kapitoną pasamdė konkursą laimėjusi prieplaukos operatorė UAB "Kintai". Ji įkūrė UAB Šilutės vandens turizmo centrą ir įsipareigojo sukurti 6 darbo vietas. Jau yra direktorius, vadybininkas, kapitonas ir net 4 apsaugininkai.
Pasak S. Budvyčio, Šilutės prieplaukoje yra 102 stacionarios vietos mažiesiems laivams, dar 10 vietų didesniems laivams, kurių ilgis - 17-20 m. Yra dvi prieplaukos, skirtos svečiams. Jose galima priimti porą jachtų, porą katerių ir du didesnius laivus. Laiveliai uoste aprūpinami ir vandeniu, ir elektra, surenkamos fekalijos, teikiamos įvairios kitos paslaugos.
Uosto pastato viršutiniame aukšte įsikūrusi administracija, o apačioje įrengti dušai, tualetai, kompiuterinis centras, kuriame galima naudotis internetu, skalbykla, šiuo metu dar rengiama virtuvė. Už laivelių stovėjimą reikia mokėti 200-250 Lt per mėnesį. Gegužės 1 d. jau buvo sudarytos 48 sutartys dėl laivų laikymo. Šiuo metu uostelyje esančių laivų didesnė dalis priklauso šilutiškiams, yra laivų ir iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.
Iš Šilutės uosto Šyšos upe galima plaukti į Nemuno deltą ir į Kuršių marias. Beje, kai bus pradėta laivyba rusiškose Kuršmarėse, galimybės bus dar didesnės. Taigi šilutiškiai nemažai vilčių deda į tai, kad bus įgyvendinamas bendras turizmo projektas su Kaliningrado sritimi. Tada, pasak Šilutės uosto kapitono, šis uostelis jau bus per mažas, bet jo plėsti jau nebėra kur. Dar vieną uostą yra numatoma įrengti kitoje vietoje.
Gylis uostelyje yra 2-2,5 m. Be to, tai dar priklauso nuo vandens lygio. Kai vanduo Šyšoje nukrenta, būna ir mažesnis nei 2 m gylis. Į prieplauką atplaukti gali laivai, kurių grimzlė - iki 1,5 m.
Valentinas UBAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą