Ap­gau­le bai­gė­si pre­zi­den­tės glo­bo­tos žai­dy­nės

Ap­gau­le bai­gė­si pre­zi­den­tės glo­bo­tos žai­dy­nės

Šiaulių regione pernai vasarą vykusios TAFISA žaidynės baigiasi organizatorių bankrotu. Žaidynių iniciatorė Šiaulių miesto savivaldybė nusiplauna rankas – neketina dengti 1,2 milijono litų skolų. Apgauti liko per šimtas žaidynių paslaugų teikėjų. Žaidynių globėja buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Įstaigai – bankrotas, direktoriui – papeikimas

Vakar Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas informavo, jog bus skelbiamas žaidynėms organizuoti įsteigtos viešosios įstaigos „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ bankrotas.

„Kadangi lėšų nėra“, – paaiškino meras.

Lapkričio 14 dieną dalininkų susirinkime buvo nutarta kreiptis į teismą dėl šios įstaigos bankroto paskelbimo. Įstaigos direktoriui Kęstučiui Petraičiui skirta nuobauda – papeikimas.

Šią įstaigą įsteigti buvo nurodyta Šiaulių regiono plėtros agentūrai. Jos didžiausia dalininkė yra žaidynių iniciatorė – Šiaulių miesto savivaldybė, taip pat – kitos regiono savivaldybės.

Mero žiniomis, žaidynių rengėjai paslaugų teikėjams liko skolingi 1,2 milijono litų.

Pats J. Sartauskas ne kartą verslui iš žaidynių žadėjo aukso kalnus. Dabar nusiplauna rankas ir verslui palieka skaičiuoti nuostolius.

„Ką reiškia gelbėti? – dabar ginasi meras. – Savivaldybė davė pinigų ir nebuvo įsipareigojusi dar duoti. Varžybos buvo planinės, buvo ruošiamasi ketverius metus, visi pinigai buvo žinomi, apie kokius papildomus pinigus galima kalbėti?“

J. Sartauskas turi tik vieną atsakymą, kas atsakingas už tokią situaciją: „Pasamdėme per silpną direktorių. Jo atsakomybė. Ekonominių nusikaltimų tyrimo policija dirba ir žiūrės, ar teisėtai buvo išleisti pinigai.“

Skylės ir teismas neužlopys

Žaidynėms išleista 5,5 milijono litų, o pajamų gauta 4,3 milijono litų. Iš jų 1,7 milijono litų sudarė europinė parama.

Po žaidynių Europos Komisija pervedė paskutinę paramos dalį – per pusę milijono litų. Ji įplaukė jau į areštuotą sąskaitą, teismo sprendimu tuos pinigus spėjo atsiteisti tik kai kurie paslaugų teikėjai.

Šiandien įstaigos sąskaita tuščia. Turto beveik jokio – kompiuteriai ir kita orgtechnika, baldai.

„Pardavę surinktume gal kokius 50 tūkstančių litų", – skaičiuoja įstaigos direktorius K. Petraitis.

Prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto tikslinama skolų suma ir kreditorių skaičius.

Preliminariai liko neatsiskaityta su daugiau nei 100 paslaugų teikėjų. Skolų suma gali būti didesnė nei 1,2 milijono litų – dėl skaičiuojamų baudų ir delspinigių.

Žadėjo – negavo

K. Petraitis aiškina, kad negalėjo subalansuoti žaidynių biudžeto, nes vietoj žadėtų 3,6 milijono litų Vyriausybė žaidynes parėmė tik milijonu litų. Mažiau nei planuota gauta pajamų ir iš dalyvio mokesčio.

„Žaidynių programa buvo sudaryta prieš metus, visiems išsiuntinėta, nebegalėjome jos atšaukti, keisti, – teigia direktorius.– O biudžetas galutinai suformuotas tik 2012 birželį, prieš mėnesį iki žaidynių.“

Po žaidynių, K. Petraičio teigimu, partneriams ir Vyriausybės įpareigotoms atsakingoms institucijoms jau „stigo geranoriškumo spręsti finansinių įsipareigojimų klausimus“.

„Praktiškai visi šio tarptautinio masto renginio finansiniai klausimai buvo palikti spręsti viešajai įstaigai, – teigia direktorius. – Todėl problemų buvo neįmanoma išspręsti.“

Ką sakė žaidynių globėja?

TAFISA žaidynių globėja buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tokie renginiai atneša didelę kultūrinę ir ekonominę naudą. Žaidynės suteikė progą pristatyti Lietuvą pasaulio žmonėms, susipažinti su kitų šalių kultūra, skatinti turizmą. Tai – geras impulsas visam regionui“, – sakė Prezidentė 2012 metų liepą, priimdama Šiaulių miesto merą Justiną Sartauską ir dabar bankrutuojančios žaidynių įstaigos vadovą K. Petraitį.

TAFISA skaičiai

Žaidynėse dalyvavo 10 tūkstančių sportininkų iš 60 šalių. Joms išleista 5,5 milijono litų.

Biudžetas buvo 4,3 milijono litų. Iš jų 1 milijonas litų – valstybės, 1,14 milijono litų – dalyvių registracijos lėšos, 345 tūkstančiai litų – Šiaulių miesto Savivaldybės, 30 tūkstančių litų – kitų regiono savivaldybių, 1,7 milijono litų – Europos Komisijos. 

Skola – 1,2 milijono litų. Liko apgauti daugiau nei 100 paslaugų teikėjų.

„Gėda dėl tokios valdžios“

Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė vedė žaidynių atidarymo ir uždarymo renginius. Ji dar pernai pirmoji viešai įvardijo, jog yra vengiama vykdyti įsipareigojimus paslaugų teikėjams. Su ja žaidynių rengėjai taip ir neatsiskaitė:

– Man gėda dėl tokios valdžios ir tokių organizatorių, tokios miesto Savivaldybės.

Jeigu jie dar ir ginasi, tai apie ką galima kalbėti? Man per žema yra su tokiais kovoti ir eikvoti savo energiją.

Kas vyksta, kad galva nežino, ką daro kojos? Jeigu žmogus nemoka būti gaspadoriumi, kurių galų jis lenda į ūkį?

Galėtų bent kokią padėkos lentelę mieste iškabinti – išvardyti visus tuos kreditorius, kurie savo pinigais ir darbu parėmė šias žaidynes.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder