Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: Valstybės vyrai turi būti kietesni

- Ar labai sunku buvo apsispręsti ir pademonstruoti stuburą?

- Kuo toliau, tuo tvirčiau jaučiuosi, nes visada buvau tikras dėl savo teisumo, bet vis maniau: reikia pasitikrinti, gal kažkur klaidą padariau, ne taip kažką supratau. O dabar, kai gavau ir „kaltinimus“ - interpeliacijos tekstą - matau, kad labai lengva į visus kaltinimus atsakyti ir juos paneigti.

- Kalbėjotės apie tai šventinį savaitgalį su šeima?

- Didžiausias noras buvo kaip tik užsimiršti ir apie tuos dalykus nešnekėti. Turiu šeimos palaikymą, jie sako, kad jiems tiks bet koks mano sprendimas, tik klausimas, ar mums visiems to reikia. Juk visi kenčia tą purvą - ir šeima, ir draugai, ir artimesni pažįstami žino, kad visa tai yra burbulas, tačiau bet koks pasitraukimas bus kaip silpnumo parodymas.

- Bet pareiškimo neteikėte, vadinasi, kaltės nejaučiate?

- Matysim, kaip suformuluos man tą kaltinimą, kur čia suabejota etika ar morale. Šiuo metu aš pats niekaip nesuprantu, kur ten yra pažeidimai. Kaip ir interpeliacija - tas pats per tą patį, kas jau seniai atsakyta...

Juk visiems aišku, kad aš esu tik grumstas ant tako, o iš tikrųjų čia nusitaikyta į koaliciją ir į socialdemokratus, mat pagal apklausas jų reitingai labai aukšti. Teko matyti ir privačiu užsakymu atliktą apklausą, kuri neskirta viešinti, tai ten socialdemokratų reitingai dar kur kas aukštesni nei viešai skelbiamų tyrimų. Manau, kad opozicija tai žino ir labai nenori antrą kadenciją iš eilės be valdžios likti. Jie supranta, kad vieni nelaimės - reikia atmušti nuo socialdemokratų „darbiečius“, „tvarkiečius“, ir tada po rinkimų niekur socialdemokratai nedings - turės ir su jais valdžia dalytis.

- Kaip manote, yra šansas suskaldyti dabartinę koaliciją?

- Žiūrint, kaip pavyks. Jei ne dabar, tai yra ir daugiau planų, kurią dūšią reikia „sutvarkyti“. Štai ir žemės ūkio ministrei žada į Gedimino prospektą karvių privesti. Jeigu su manimi tie interpeliacijos reikalai užtruks, tai V.Baltraitienė galės kurį laiką ramiau pagyventi. O kai mane sudoros, ras kitą.

- Tačiau, regis, premjeras neskuba jūsų galvos aukoti, lauks Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų?

- Pirmadienį ryte aš jau tiesiai šviesiai premjerui sakiau ir prašiau aiškumo, kas bus tam „geros širdies ministrui“, nes dabar jau sprendžiama ne tai, kas įvardyta viešai, o tai, kad „mes blogai atrodysime“, „mus toliau taršys“. Būtų viskas aišku, jeigu vieną kartą būtų pasakyta, yra problema ar nėra. Juolab kad procedūros, kai priimami projektai, yra kolektyvinės, daugybė žmonių juos derina, nors kartais atrodo net juokingai, kai nebelieka ministrui kur pasirašyti - tiek parašų jau sudėta. O tą skandalingąjį Vyriausybės nutarimo Nr.343 projektą, naikinantį kurortinių zonų ribas, turėjo progą pasižiūrėti 43 institucijos. Bet, pasirodo, to neužtenka, ir premjeras dar atsakomybės neprisiima, perduoda kitai institucijai.

Ir, atvirai pasakius, tas premjero mėtymasis - teisininkai išvadą paruoš tai iki pietų, tai iki vakaro, arba dabar nori palaukti VTEK išvados, man jau truputį atrodo... Jaučiau tą palaikymą, bet matau, kad gal savo kailį brangina labiau. O gal jaučiasi šiek tiek kaltas, irgi su R.Malinausku prisikalbėjęs? Aišku, čia ne mano reikalas, bet toks mėtymasis jau darosi nesolidus - vis tiek valstybės vyrai turi būti kietesni. Vieną savaitę prieš prezidentės spaudimą pasisako, su ja kovoti drąsinasi, bet ateina diena, kai reikia pasidalyti vėl kažkokį gabalą, ir vėl tampoma ta guma.

- Bet juk 25 metus ta pati guma tampoma - tokie politiniai žaidimai?

- Aš ne prieš, kad politikai, turėdami daugybę įrankių oponentams sudoroti, jais ir naudojasi. Bet mane kažkodėl labai primygtinai spaudžia, kad pats sau tą nuosprendį pasirašyčiau. Vien tai rodo, kad daugiau jau nieko prieš mane nebeturi, tik tą raginimą prisiimti atsakomybę.

Galų gale tegul būna ta interpeliacija. Tarp kitko, regis, jos yra bijoma, ir VTEK bus skubinama, kad iki interpeliacijos priimtų sprendimą.

- Interpeliaciją pasirašė tik 36 Seimo nariai - mažoka ministrui atstatydinti?

- Tiek neužtenka, bet balsavimas bus slaptas - galbūt aš kai kam ir iš socialdemokratų esu „paėdęs“ širdį ir nervus, ir kiti koalicijos partneriai visaip gali balsuoti. Tegul taip ir daro, nes tada jie prisiima atsakomybę. Bet aš ateisiu, atsakysiu į klausimus, ir galiu vėl prikalbėti to, ką ne visi nori girdėti. Manau, gal dėl to skubins ir VTEK, kad nereikėtų interpeliacijos.

- O kaip pačiam labiau patiktų?

- Man tinka bet koks sprendimas. Man svarbu išeiti pakelta galva, o ne kad kiūtinčiau susirietęs kaip koks nusikaltėlis ir bijočiau į akis žiūrėti. Man gera, kai sutinku net ir gatvėje palaikančių žmonių, kurie sako: „Laikykis, ministre.“

Ir kai kalba apie tą prekybą poveikiu, prekybą už „ačiū“, aš galvoju, kad tiesiog vyksta prekyba galvomis. Dabar prezidentei reikia, kad Seimas patvirtintų Vito Vasiliausko kandidatūrą antrai kadencijai (vadovauti Lietuvos bankui - red. past.), ir dėl to tariamasi. Sklando gandai, kad socialdemokratai kažko prašo už tai, o jiems sako, gerai, duosime, bet jūs duokite ministro galvą. Jei man tokių gandų atneša, tai, manau, jie ir kitus politikus pasiekia, ir nejauku darosi, jeigu šitaip iš tikrųjų vyksta. Dėl to ir sakau: jeigu būčiau tik apie save galvojęs, būčiau tą atsistatydinimo prašymą jau prieš kelis mėnesius padėjęs ir šiandien galbūt jau kažką kitą linčiuotų. Bet klausimas ne vien mano - tikiu, kad žmonės irgi tuo patikės, - klausimas, ar valstybėje apskritai galima šitaip dorotis.

Prezidentė juk irgi nesako konkrečiai, kuo esu kaltinamas, netgi kalba, kad ši Vyriausybė, kad ir kokia ji būtų, turi dirbti ir baigti kadenciją, bet toli gražu neleidžia jos ramiai baigti. Jeigu nuoširdžiai taip mano, turėtų nesikišti.

- Ir nesikreipti į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar dėl Vijūnėlės dvaro Vyriausybė nepamynė Konstitucijos?

- Manau, tai būtų milžiniška klaida. Juk negali paimti vieno sprendimuko ir konstatuoti kažką, nes tokiu būdu priimta šimtai sprendimų - ir dėl to paties SGD terminalo, ir dėl atliekų deginimo valstybinio reguliavimo išimties, kur vienai privačiai įmonei („Fortum Klaipėda“ - red. past.) leista turėti 51 proc. akcijų valstybinės reikšmės įmonėje - ten nutarimai ir įstatymai irgi buvo rengiami ir priimami „ant smūgio“. Tada reikėtų revizuoti ir juos, o kas žino tas Konstitucijos dvasias - gal terminalą teks nugriauti, grąžinti laivą? Būtų atverta tikra Pandoros skrynia. Manau, prezidentės patarėjai ją atkalbės nuo šito žingsnio.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“