Sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo kaltinta D. Ulbinaitė turi būti išteisinta, nes nepadarė jokio nusikaltimo.
Šis teismo nuosprendis per 20 dienų galėjo būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Prokuroras nesutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimu ir prašo D. Ulbinaitę pripažinta kalta, Eltai pranešė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
D. Ulbinaitė, kuri praėjus savaitei po jai palankaus teismo verdikto sugrįžo dirbti į Prezidentūrą, buvo kaltinama atskleidusi informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis. Pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuriam "informacija buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas, bet nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų".
Taip pat jai buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba viršijus įgaliojimus. Baudžiamasis kodeksas numato, kad, "jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų".
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas 2013 m. spalį. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Gedimino Grinos pranešimą, kad tą pačią dieną naujienų agentūra BNS paviešino įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Žiniasklaidoje buvo atskleistas VSD slaptos pažymos turinys, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie Prezidentę D. Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą