Po žymiosios 1,5 mln. Lt vertės gintaro luito vagystės diskusijos apie reikiamą muziejų apsaugą nuvilnijo ir uostamiestyje. "Vakarų ekspresui" pavyko pakalbinti visų didžiausių Klaipėdos muziejų vadovus. Ar apsaugotos muziejų vertybės?
Mažosios Lietuvos istorijos (MLI) muziejaus direktorius Jonas Genys "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog šiame muziejuje apsaugos priemonės yra tokios pačios, kaip ir daugumoje šalies muziejų. Patalpose yra įrengtos signalizacijos, naudojant standartinę, trijų ruožų sistemą: veikia judesį fiksuojantis prietaisas, signalizuota sistema saugo perimetrą tiek patalpoje, tiek vertybę eksponuojamoje vitrinoje.
Muziejininkai mano, kad tokia sistema yra nebloga, tačiau pilnai eksponatų apsaugoti neįmanoma, juk ir pasaulio vertybių Meką - Luvrą apiplėšia. MLI muziejus turi Kalvystės ir Pilies muziejų filialus.
Didžiojoje Vandens gatvėje esantį MLI muziejų naktimis prižiūri sargas, tačiau ne paprastas darbuotojas, kaip Palangos Gintaro muziejuje, bet Apsaugos policijos pareigūnas. Tokiu atveju galima tikėtis efektyvesnio darbo galimos vagystės atveju.
J. Genys prisipažino, jog dar yra daug dalykų, kurių tikrai reikėtų muziejų apsaugai. "Jei būtų mano valia, pasistengčiau įrengti vaizdo stebėjimo sistemas. Turėtų būti pasamdytas visą parą muziejaus patalpas monitoriuose stebinčių žmonių personalas. Užsienyje taip ir yra daroma, ir jei nepavyksta sugauti vagies, kameros bent jau padeda nustatyti jo tapatybę,"- sakė direktorius. Tokia sistema yra pakankamai brangi, tad įrengta tik keliuose nacionaliniuose muziejuose, pavyzdžiui, Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.
Po vadinamojo Saulės akmens vagystės žiniasklaidos priemonių pagalba buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimas, jog lyg ir ketinama muziejų apsaugai skirti daugiau lėšų. Paklaustas, ką mano apie tai ponas Genys, šis atsakė: "Matote, aš dalyvauju muziejų valdybos ir kitokioje mano kompetenciją atitinkančioje veikloje ir žinau, kaip yra skirstomos lėšos. Pirmiausiai yra aprūpinami nacionaliniai, po to - respublikiniai ir tik paskiausiai savivaldybių muziejai. MLI muziejus yra savivaldybių lygio, tad VRM lėšos jo gali ir nepasiekti".
Pasak muziejaus vadovo, visuomet yra diskutuojama, ar savivaldybės pačios turėtų rasti lėšų kultūros ir meno vertybių apsaugai.
Nors ir nenoriai, MLI muziejaus direktorius "Vakarų ekspresui" papasakojo, jog iš šio muziejaus jau yra pavogta keletas eksponatų. Maždaug prieš 12 metų buvo pagrobtas vertingas XX a. pradžios mokyklinis žemėlapis. Šios muziejaus vertybės buvo labai ilgai ieškota, o vagystės aplinkybės, pasak muziejininkų - labai įtartinos ir neaiškios. Prieš penketą metų vagys išsinešė delmoną - pintą senovinę vadinamąją moterišką piniginę. Abiem vagystės atvejais policija buvo sulaikiusi keletą įtariamųjų, tačiau tikrieji ilgapirščiai taip ir neišaiškinti.
Pagrobtų eksponatų materialinė vertė - palyginti nedidelė, tačiau muziejininkai linkę eksponatus vertinti ne tik pinigais.
J. Genys sakė, kad muziejuose yra tikrai vertingų eksponatų, jiems apsaugoti naudojamos dar ir papildomos, slaptos apsaugos priemonės. Direktoriaus nuomone, Gintaro muziejaus apiplėšimas buvo sėkmingas dar ir dėl to, kad jis yra atokiau nuo miesto, tuo tarpu uostamiestyje esantys - išsidėstę centrinėje miesto dalyje, tad bent jau kelio medžiais užversti vagys tikrai negalėtų.
Klaipėdos Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus "Vakarų ekspresui" sakė, kad šis Lietuvos Dailės muziejaus skyrius susiduria su lygiai tokiomis pačiomis problemomis kaip ir kiti muziejai. Pasak vedėjo, apsaugos sistema yra nepakankamai moderni, trūksta kad ir muziejaus policijos. Apie muziejuje įvykdytas vagystes R. Martinkus pasakoti atsisakė.
Lietuvos Jūrų muziejus yra respublikinės reikšmės, tačiau jame itin brangių eksponatų nėra. Nepaisant to, daugelis muziejinių vertybių yra svarbios istoriškai bei kaip kultūros paveldo dalis. Sprendžiant iš to, ką papasakojo muziejaus direktorė Olga Žalienė, galima teigti, kad Klaipėdoje šis muziejus turi geriausią išorinę apsaugą. Muziejų saugo specialiai apmokyti, dirbę apsaugos tarnybose, ginkluoti sargai. Taip pat pasitelkti ir kinologų išdresiruoti tarnybiniai šunys. Kiekvieną pavasarį, kuomet į Smiltynę plūsta poilsiautojai, yra samdomi apsaugos firmos darbuotojai.
Pakalbinta dar vieno Lietuvos Dailės muziejaus filialo, Klaipėdos paveikslų galerijos, vedėja Kristina Jokubavičienė pasakojo, kad paskutinį kartą iš galerijos paveikslai pavogti buvo prieš 20 metų. Vedėjos nuomone, vagys rečiau kesinasi į paveikslus, mat reikia žinoti, ką vogti. Be to, paveikslų vagystei sugaištama ir daugiau laiko.
LR Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad situacija, susijusi su Lietuvos muziejų apsauga, buvo pradėta analizuoti dar 1998 metais. Šią savaitę Kultūros ministerijos darbuotojai susitiko su Lietuvos Dailės muziejaus direktoriumi ir šalies Muziejų asociacijos prezidentu Romualdu Budriu. Dar kartą, ypač po Saulės akmens vagystės, išanalizuotos muziejų apsaugos problemos, LR Vyriausybei jau šį mėnesį bus pateiktas muziejų modernizavimo projektas. Be apsaugos modernizavimo, išnagrinėti ir kiti aspektai: pastatų pritaikymas, ekspozicijų renovavimas, naujų eksponatų įsigijimas ir kt.
Yra atlikta išsami 114 šalies muziejų analizė. Į šį sąrašą įeina ir visi Lietuvos Dailės muziejaus filialai, tame tarpe ir Palangos Gintaro bei uostamiesčio Laikrodžių muziejai. Projekto, kuris LR Vyriausybėje bus patvirtintas jau šį rudenį, įgyvendinimui reikia apie 5,5 milijono litų. Iš 114 muziejų - 71 yra savivaldybių lygmens, tad tikėtina, kad parama gaus ir kiti Klaipėdos muziejai.
Paklaustas, ar muziejų modernizavimo programos rengimas pagyvėjo po Gintaro muziejaus apiplėšimo, R. Kvietkauskas atsakė, kad muziejų renovacijos projektas buvo atnaujintas dar 2001 metais. Po vagystės paaštrėjo tik visuomenės dėmesys, tačiau nelaimė tik patvirtina, kad Lietuvos muziejams reikia pagalbos iš Vyriausybės.
Gintaro paieškos
Skaitytojams primename, kad daugiau kaip 3,5 kg sveriantis gintaro luitas iš Palangos Gintaro muziejaus buvo pavogtas pirmadienio paryčiais, apie 4 valandą ryto. Pasak komisaro E. Krasausko, pasirinktas labai patogus vagystei laikas. Paskutiniai parko lankytojai išeina apie 2 val., o pirmieji poilsiautojai pasirodo apie 6 val. Policijos komisariato žiniomis, dar negautas nei vienas liudytojų pranešimas. Pareigūnų nuomone, galima tikėtis, kad žmonės, matę asmenis, vagystės naktį pjaunančius medžius ar ką įtartino policijai praneš vėliau, atslūgus susidomėjimui vagyste.
Įvykį tiriantys pareigūnai "Vakarų ekspresui" sakė, jog kol kas jokių naujų įtariamųjų nėra. Tiriant šią bylą pasitelktos ir Tardymo departamento pajėgos: vakar Palangoje lankėsi 3 pareigūnai. Tiksliai yra žinoma tai, kad vagystės organizavime dalyvavo ne mažiau 2 asmenų. Tuo tarpu vagystę atskleisti bando ištisas pulkas pareigūnų. Kaip sakė vienas iš kriminalinės policijos darbuotojų, jei ir yra kas atskleista, žiniasklaidai detalių pranešti negalima.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą