Artūras Paulauskas: skleidžiant rusišką propagandą Lietuvoje naudojamos ir galimai įstatymus pažeidžiančios schemos

Tokia nuomonė jam susidarė išklausius Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl grėsmių informaciniam saugumui, susijusių su rusiškos propagandos finansavimu Lietuvoje. NSGK posėdyje dalyvavo VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.

"VSD mums pristatė visą infrastruktūrą, kuri veikia Lietuvoje, rusiškos propagandos skleidimo, kiek čia sukurta įvairiausių institucijų, per kurias rusai įvairiais kanalais, įvairiais būdais veikia ir skleidžia savo propagandą. Buvo parodytos schemos, kaip yra finansuojami visi šitie kanalai, kaip jie gauna pinigus, buvo pristatyta, kaip veikia ofšorai, vokeliai. Čia yra visa sistema, pasakyčiau, netgi pažeidžiant įstatymus jie yra finansuojami. Taip pat buvo mums paaiškinta, kaip yra verbuojami mūsų piliečiai, kad jie dirbtų tose žiniasklaidos priemonėse, ypač jaunimas mokyklose - tiesiog sudomina jaunus žmones, kad eitų į žurnalistikos darbą, siunčia į Rusiją mokytis žurnalistikos, po to jie čia atvažiavę dirba", - žurnalistams sakė A. Paulauskas.

Anot jo, VSD atstovai pranešė, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų schemų jie kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Pasak A. Paulausko, veikia įvairios institucijos, dabar bandoma surasti galimybę, ar kurti, ar pirkti radijo stotį, bet kol kas jiems tai nėra pavykę. "Bet per įvairiausias popierinės žiniasklaidos priemones, per televizijas, per internetinius kanalus jie gana kryptingai tą darbą dirba, ir buvo mums parodyta, kaip veikia tos schemos, kas, kaip atsakingas", - sakė NSGK pirmininkas A. Paulauskas.

Jo teigimu, rusakalbė žiniasklaida Lietuvoje, kuri skleidžia rusišką propagandą, gauna "tiesiog nurodymus iš Maskvos, iš ambasados ir iš visų kitų šaltinių". Konkrečių tokios žiniasklaidos finansavimo sumų jis nenorėjo įvardinti.

NSGK pirmininko nuomone, tokiai propagandai reikia kurti alternatyvas. "Mes kalbėjome, kad reikia alternatyvų, kad kai kurie kanalai arba tam tikri laikraščiai, galbūt ieškodami pragyvenimo, tiesiog parsidavinėja. Labai aiškiai buvo sudėlioti trys dalykai - tai yra savo piliečių atsparumo ugdymas, taip pat alternatyvos kūrimas, ką mes galime pasiūlyti, ir trečias būtų jau atsakomybės klausimas", - sakė A. Paulauskas.

Anot jo, buvo pritarta, kad reikėtų Lietuvoje didesnės koordinacijos, reikėtų didesnio finansavimo, aiškios strategijos, ir šitie dalykai bus paminėti NSGK nutarime.

Nors rusiška propaganda skleidžiama per laikraščius, internetinius portalus, radijo kanalus, televiziją, A. Paulausko nuomone, Lietuvoje jiems sunkiai sekasi.

"Netgi kituose kraštuose, pavyzdžiui, aplink Latviją, jiems daug sėkmingiau pavyksta ta veikla. Lietuvoje nėra didelės auditorijos", - sakė A. Paulauskas.