Atgautą žemę nuo savininakų skiria aukšta tvora

Konfliktas

"Vakarų ekspresas" toliau narplioja painias žemės dalybų istorijas, kurios išaiškėjo po antradienį vykusio Seimo narių ir Karklės gyventojų susitikimo. 
 Žmonės ne tik neatgauna sklypų - tapo žinoma kuriozinė situacija, kai žemę atgavę karkliškiai jau keletą metų ja negali naudotis dėl šimtus hektarų juosiančios aukštos elnyno tvoros.
   Teisėti žemės savininkai tvoros griauti nesiryžta, valdžia į konfliktą nesikiša, o teismams skurdžiai gyvenantys karkliškiai teigia neturintys pinigų.

Tvoros negriauna

Tai, kad kelios senųjų Karklės gyventojų šeimos negali naudotis teisėtai atgauta protėvių žeme Pajūrio regioniniame parke (PRP), paaiškėjo antradienį, "Vakarų ekspresui" apsilankius parlamentarų ir vietos gyventojų susitikime.

Senojo žvejų kaimo gyventoja Magdalena Tydikienė skundėsi, jog savo žeme ji disponuoti gali nebent perlipusi per aukštą elnyno tvorą.

"Man nuosavybės teisės atkurtos dar 2001-aisiais, o aš iki šiol negaliu naudotis savo sklypu. Visur tvoros! Mano advokatas sakė, jog turėčiau kreiptis į teismą, tačiau iš kur man, senai moteriškei, gauti pinigų bylinėjimuisi?" - retoriškai klausė karkliškė.

Jos 15,35 ha sklypas yra ŽŪB "Aglaura" priklausančiame 215 ha ploto elnyne, kuris aptvertas dar 1996-aisiais. Vietinių sambrūzdyje paaiškėjo, jog tokių tvoros įkaitų esama ir daugiau, tačiau niekas nesikreipė nei į teismą, nei ryžosi tvorą nugriauti.

Pati tvora nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, tačiau niekam nekyla abejonių, jog ir pats elnynas, ir tvora priklauso vienam iš "Aglauros" pajininkų - Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentui Antanui Bosui.

Gavo įspėjimą

"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, paaiškėjo, jog elnyno teritorija minėtai bendrovei penkeriems metams buvo išnuomota dar 1996-asiais. Tuo metu dabartinio elnyno vietoje buvo vien valstybinė žemė. Vėliau nuomos sutartis buvo trumpam pratęsta, tačiau prieš porą metų ji pasibaigė.

Nuomos sutartis su elnyno valdytojais negali būti pratęsta, nes šioje teritorijoje yra po 2000 metų žemę atgavusių piliečių sklypai. Tačiau teisėti žemės savininkai turi tik žemės atgavimo dokumentus, o tvora kaip stovėjo, taip ir stovi.

Įsiplieskus konfliktui tarp žemvaldžių ir A. Boso, jo išspręsti negalėjo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA). Pasak laikinai apskrities viršininkę pavaduojančio Aleksandro Michailovo, Viršininko administracija negali spręsti privačių interesų konflikto. "Mes galime ginti tik viešąjį interesą", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.

Tiesa, praeitą savaitę ŽŪB "Aglaura" iš KAVA gavo įspėjimą, kuriame taip pat nėra nė žodžio apie tvoros nugriovimą. Įspėjime nurodoma, jog bendrovė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą trukdo naudotis privačiais žemės sklypais.

Anot KAVA Žemės tvarkymo departamento laikinosios direktorės Levitos Petrauskienės, jei bendrovė per mėnesį šio reikalavimo neįgyvendins, jai grės bauda nuo 1 iki 3 tūkst. litų.

Pakeitė įstatymą

Antradienį kartų su Seimo nariais po "Aglauros" teritoriją vaikščioję žemvaldžiai netikėtai sutiko ir patį A. Bosą - verslininkas turėjo aiškintis ir žadėti naujas pinigų sumas už elnyno teritorijoje esančią karkliškių žemę.

Paaiškėjo, jog vienas iš elnyno savininkų iš keliolikos žemvaldžių turi jau supirkęs 60 ha elnyne esančios žemės, tačiau, pasak jo paties, su kai kuriais neįmanoma susitarti.

"Už tuos 15 ha manęs prašo milijono litų, bet tai yra nerealūs pinigai. Aš jiems siūlau rinkos kainą, tačiau kompromiso nerandame", - sakė verslininkas.

Jis paaiškino ir tvoros atsiradimo dramą. 1996-aisiais grąžinti žemės saugomose teritorijose nebuvo galima, tačiau po metų įstatymas pasikeitė. Pagal naująją jo redakciją, teisėtiems savininkams žemė regioniniame parke, išskyrus rezervatą, grąžinama natūra tik su kai kuriais apribojimais į jos naudojimą.

Pasikeitus įstatymui, tuzinas karkliškių savo žemes atgavo būtent elnyno teritorijoje, o pats elnynas užima pusę PRP Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijos. Kadangi elnyne valstybinė jau nebe visa žemė, visos teritorijos nuomos sutartys ir negalėjo būti pratęstos. Tad per 200 ha plotą juosianti tvora taip ir liko.

Sklypas - karvėms

Žemę visai netoli jūros atgavę žmonės įsivaizdavo, kad ji - aukso vertės, tačiau elnyno tvoros įkaitų atveju yra ne taip. Pasak PRP direktoriaus Dariaus Niciaus, Šaipių kraštovaizdžio draustinyje esančios žemės paskirtis negali būti ir nebus pakeista.

"Kiek pamenu, elnyno teritorijos pakraštyje galima bus pastatyti tik vieną sodybą, o M. Tydikienės sklype ne tik jokios statybos, bet ir ūkininkavimas neleidžiamas. Šiai teritorijai taikomi griežti apribojimai - ten privalo likti pieva, o ją dar reikia arba šienauti, arba ganyti gyvulius, kitaip grės baudos", - "Vakarų ekspresui" sakė parko direktorius.

Tokia tvarka numatyta Aplinkos ministerijos tvirtinamoje PRP planavimo schemoje, nes Šaipių kraštovaizdžio draustinyje siekiama išsaugoti būtent pievas.

"Jei jose nesiganys gyvuliai, priaugs krūmų, pasikeis biotopas, išnyks daugelis drugių rūšių. Tad besiganantys elniai ir danieliai ne tik nekenkia, bet ir padeda palaikyti ekosistemą", - sakė PRP vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Vakar dienraščio kalbintas A. Bosas pažadėjo nepavykus dar vienoms deryboms artimiausiu metu M. Tydikienės sklypą atitverti.

Denisas NIKITENKA