Auksinės vietos Vilniaus centre rezervuotos valdžios automobiliams

Auksinės vietos Vilniaus centre rezervuotos valdžios automobiliams

Valdininkų raginimai, kad žmonės važinėtų viešuoju transportu, jiems patiems negalioja. Mat jie įstatymiškai įtvirtinę, jog prie valstybinių įstaigų darbuotojai automobilius stato nemokamai. O privačios įmonės ir organizacijos kloja tūkstančius už galimybę pasistatyti automobilį prie darbo. Specialistų teigimu, tai blogas valdininkų pavyzdys ir prieštaravimas sau patiems, stiprinantis nesantaiką tarp piliečių ir valdžios.

Centre ar senamiestyje įsikūrusios įmonės ir organizacijos savo darbuotojų automobiliams stovėjimo vietą gali išpirkti nuo 125 litų per mėnesį. Tiesa, jei įstaiga įsikūrusi Vokiečių gatvėje ar kitoje mėlynojoje zonoje, teks pakloti net 700 litų. Bet kuriuo atveju, jei ir norėsite sumokėti už automobilio stovėjimo vietą, ne visada pavyks, nes miesto centre ir senamiestyje didelis vietų trūkumas.

Nei VRM, nei kita valstybinė institucija dėl panašių mokesčių galvos nesuka. Prie minėtosios valstybinės įstaigos yra ir privati įstaigos stovėjimo aikštelė, ir prie pat durų - 100 m juosta statyti automobiliams. Negana to, pastarieji stovi keliomis eilėmis, taip pažeidžiami automobilio statymo nuostatai.

Stato, nes reikia

VRM kaltės neprisiėmė ir atrėžė, kad prie pastato esą įsikūrusios dar keturios valstybinės įmonės.

„Vilniuje, Šventaragio g. 2 esančiame pastate, be Vidaus reikalų ministerijos, yra įsikūrusios dar 4 valstybės biudžetinės įstaigos, įrengtos NATO patalpos, taip pat saugoma ir dirbama su įslaptinta informacija, todėl reikia rezervuotų automobilių stovėjimo vietų darbuotojų ir interesantų automobiliams statyti prie pastato“, - rašoma VRM viešųjų ryšių skyriaus atsakyme „Vakaro žinioms“.

Turbūt dėl šios priežasties VRM nepakanka vidinio kiemo, kuriame galima statyti automobilius. „Į vidinį kiemą automobilių įvažiavimas yra ribojamas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, taip pat dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą pastatas yra priskirtas 1 klasės saugumo zonai“, - teigiama VRM laiške.

O VRM kaimynystėje nesenai įsikūręs Žaislų muziejus už vieną automobilio vietą prie pastato per mėnesį turėtų pakloti 330 litų.

„Net nesvarstėme tokios galimybės, nes tai būtų labai brangu. Savivaldybės klausėme - jei norėtume įsigyti 4 vietas automobiliams statyti, turėtume pakloti daugiau kaip tūkstantį litų per mėnesį, o tiek tikrai negalime sau leisti“, - nuogąstavo Žaislų muziejaus viena iš savininkių Indrė Jovaišaitė- Blaževičienė.

Vyriausybės rankose

VRM ir kitas čia įsikūrusias valstybės biudžetines įmonės nemokėti už jokį stovėjimą, nes yra valstybinės institucijos.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento vadovė Daiva Kaminskaitė patvirtino, jog tokie nuostatai įtvirtinti įstatymų.

„Tai ne savivaldybės sprendimas, toks reikalavimas yra numatytas Rinkliavų įstatyme. Prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietose, kurias nustato Vyriausybė“,- „Vakaro žinioms“ aiškino D.Kaminskaitė.

Rinkliavų įstatyme, 11 straipsnio 6 poskyryje teigiama, kad Savivaldybės taryba teisę nustatyti vietines rinkliavas turi tik už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti, tačiau išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5-15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus.

Kaltų nėra

Artūras Melianas, šiandien kadenciją baigiantis vidaus reikalų ministras, visas kaltes nusiplovė teigdamas, kad vakar buvo jo paskutinė darbo diena ir tai ne jo kompetencija.

„Taip yra visame pasaulyje, valdininkai stato automobilius prie savo darbo. Ir šiaip šiandien yra paskutinė mano darbo diena, čia savivaldybių reikalas“, - skubėjo atsakinėti A.Melianas.

Patikslinus, kad tai diktuoja ne savivaldybių reglamentai, o įstatymas, A.Melianas nebuvo linkęs kontraargumentuoti.

„Sakau, tai yra savivaldybių reikalas, ir to aš tikrai nevaldau“, - atrėžė A.Melianas.

Krescencijus Stoškus - filosofas:

Tai neturėtų stebinti žmogaus, kuris prisimena tarybinius laikus, kada egzistavo nerašytos taisyklės ir, ko gero, iki šiol niekas nėra pasikeitę. Turbūt žmonės dabar turi atsikovoti kiekvieną žingsnį, kitaip niekas nepasikeis. Žmonių, turinčių išskirtines privilegijas, yra ne ką mažiau, negu anais laikais.

Teiginys, kad tokia praktika taikoma visame pasaulyje, yra netaktiškas. Visų pirma, niekas to pasaulio nėra ištyrinėjęs, antra, ne visur yra ta tikroji demokratija. Tokia formulė - tik dangstymosi būdas. Demokratija yra kintantis procesas, o ne Dievo balsas. Ką žmonės įtvirtina, tą ir turi.

Neteko matyti valdininko viešajame transporte, tačiau mes dar nepajėgūs būti tokie, kaip šveicarai, kurių ministrai važiuoja į darbą autobusu. Žmonės turėtų keisti savo požiūrį, o ypač valdininkai, nes jie turėtų rodyti pavyzdį. Turėtų būti pagarba kiekvienam žmogui, kai kiekvienas žmogus turi savo teises ir jas gina, be to, labai svarbu puoselėti solidarumą ir išklausyti kitą. Tačiau mūsų valstybė tokiems pavyzdžiams turbūt dar nesubrendo. Dabar tai šleikštų pavidalą įgavusi konkurencija.

Tokie dalykai stiprina nesantaiką tarp žmonių ir valdžios. Ir taip yra daugumoje sferų. Piliečiui teks užkariauti kiekvieną kampelį, kiekvieną kiemą, kad galėtų pasijusti lygiaverčiu.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder