Europos Sąjungos (ES) ruošiama nauja Baltijos jūros strategija turėtų padėti įgyvendinti stringančius aplinkosaugos projektus, bet tiesti Lietuvos iki šiol kritikuoto Šiaurės Europos dujotiekio “Nord Stream” ji greičiausiai netrukdys.
Ambicingas Baltijos jūros strategijos projektas šiemet turėtų būti pateiktas visų ES šalių
atstovams. Jame akcentuojama ekologinė situacija Baltijos jūros regione, būtinybė plėtoti ekonomiką skurdesniuose regionuose, gerinti susisiekimą transportu, įskaitant “Rail Baltica” projektą.
“Nord Stream” projektas nepaminėtas
Vienu iš svarbiausių prioritetų naujoje strategijoje įvardijama ekologinė situacija Baltijos jūros regio-ne. Rengiant projektus, atsižvelgiama į tendenciją, kad laivyba Baltijos jūroje ir toliau plėsis. Nerimą kelia ir prognozuojama turizmo industrijos plėtra. Be to, anot ekspertų, seklios Baltij os jūros ekologinei sistemai ypatingą pavojų kelia tarša azotu ir fosforu.
Minėtoms problemoms įveikti numatoma spartinti naujų vandens valymo įrenginių statybą, svarstoma galimybė griežtai apriboti kenksmingų medžiagų naudojimą, plėsti bendrą pakrantės sargybos stebėjimo sistemą ir kt.
Vis dėlto planuojamose priemonėse visiškai neminimas prieštaringai vertinamas Šiaurės Europos dujotiekio “Nord Stream” projektas, nors kai kurie aplinkosaugininkai perspėja, kad dujotiekio tiesimas pavojingas dėl ant dugno likusių cheminių ir kitokių ginklų.
Paramos užtenka
Lietuva ir dalis kitų šalių kaimynių iki šiol viešai keldavo klausimus dėl vokiečių ir rusų planuojamo dujotiekio galimo poveikio aplinkai. Praėjusį mėnesį Aplinkos ministerija pranešė, kad planuojamo dujotiekio įrengimo poveikio aplinkai vertinimo procesas dar nepasibaigęs, o projektas Baltijos jūroje galės būti realizuotas tik tuo atveju, jei bus tinkamai užbaigtas poveikio aplinkai vertinimas.
Lietuva taip pat kelia politines abejones dėl to, kad dujotiekis aplenks Baltijos šalis.
“Šis projektas neišsprendžia mūsų energetinio saugumo problemų”, - šią savaitę aiškino užsienio reikalų ministras Vygandas Ušackas.
Savo ruožtu Europos Komisija (EK) remia dujotiekio projektą. Latvis eurokomisaras Andris Piebalgas ne kartą yra sakęs, kad nauji dujų tiekimo maršrutai visada naudingi, jei jie atitinka aplinkosaugos reikalavimus.
Tiki europinių milijardų nauda
Kita vertus, nepaisant šių prieštaravimų, Lietuva greičiausiai galės nemažai išlošti iš Baltijos jūros strategijos projekto - ir ne tik sprendžiant aplinkosaugos klausimus.
Viliamasi, kad bendra strategija padės efektyviau ir tikslingiau panaudoti Baltijos jūros regionui iš ES fondų skiriamą paramą, kuri siekia dešimtis milijardų eurų - vien Lietuvai iki 2013 m. patvirtinta iš ES biudžeto skiriama parama yra per 10 mlrd. eurų.
“Skatindama valstybių bendradarbiavimą, strategija prisidės ir prie “šeimininko” jausmo stiprinimo, kai jaučiama atsakomybė ne tik už savo kiemą, bet ir už visą regioną. Atskiroms valstybėms ar regioninėms organizacijoms bus didesnė paskata imtis lyderystės, efektyviau ir sutartinai naudoti ES paramos lėšas bendriems aplinkosaugos ir energetikos projektams”, - sakė EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas.
Vaidotas BENIUŠIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą