Skaitmeninis ir analoginis garsas: koks skirtumas ir kas geriau?

(1)

Jei pažvelgtume į kompiuterio ar televizoriaus galinę panelę, pamatytume visą rinkinį garso jungčių: apvalius spalvotus lizdus, optinę jungtį, HDMI, USB. Beveik visiems anksčiau ar vėliau kyla logiškas klausimas: kuris iš šių prievadų užtikrina geriausią garsą?

Atsakymas nėra toks akivaizdus, kaip gali pasirodyti, nes viskas priklauso nuo skirtumo tarp analoginio ir skaitmeninio garso bei nuo to, kur tiksliai garsas paverčiamas tuo, ką mes girdime.

Analoginis garsas

Analoginis perdavimo būdas – tai seniausias garso siuntimo metodas. Juo garsas perduodamas ne kaip duomenys, o kaip nenutrūkstamas elektros signalas, tiesiogiai atkartojantis garso bangos formą. Būtent taip veikia 3,5 mm jungtys, RCA ir įėjimai senuose stiprintuvuose bei kolonėlėse.

Jei jungiate kolonėles prie kompiuterio naudodami įprastą AUX laidą, vadinasi, jau naudojate analoginį signalą. Toks signalas yra paprastas, universalus ir suderinamas su beveik viskuo. Vinilo plokštelėms analogas išvis neturi alternatyvos – ten garsas fiziškai nuskaitomas adata ir toliau stiprinamas.

Pagrindinis analoginio signalo privalumas – garso charakteris. Geras DAC (skaitmeninio-analoginio keitiklis) ir kokybiškos kolonėlės gali suteikti šiltą, „gyvą“ garsą, kurį vertina daugelis muzikos mėgėjų. Tačiau yra ir minusų: analoginis signalas lengvai surenka trukdžius, jam įtakos turi laido kokybė, laidų ilgis, elektros tiekimas ir net greta esanti technika.

Skaitmeninis garsas

Skaitmeninės jungtys veikia kitaip – jos perduoda ne patį garsą, o duomenis: nulius ir vienetus. Pats pavertimas garsu vyksta priimančiojo įrenginio viduje, kuriame yra skaitmeninio-analoginio keitiklis (DAC). Skaitmeniniai prievadai yra optika (TOSLINK), HDMI ir USB.

Dėl šio principo skaitmeninis garsas yra žymiai stabilesnis – jis nebijo trikdžių, ilgų kabelių ir elektromagnetinių trukdžių. Būtent todėl optinė jungtis ir HDMI yra tokie populiarūs televizoriuose, garso sistemose (soundbar) ir resiveriuose. HDMI ARC, o ypač eARC, gali perduoti daugiakanalį garsą, nesuspaustus formatus ir net „Dolby Atmos“ – tai, su kuo analogas fiziškai nesusitvarko.

Kas vis dėlto geriau?

Daugeliu atvejų skaitmeninis garsas yra geresnis. Jis stabilesnis, švaresnis, nepriklauso nuo kabelių ir palaiko šiuolaikinius formatus. Televizoriui, konsolėms, garso sistemoms ar namų kino teatrui HDMI arba optinė jungtis beveik visada bus teisingas pasirinkimas.

Tačiau analogas nėra prastesnis. Gerame komplekte su tinkamu DAC, stiprintuvu ir kolonėlėmis jis gali skambėti net maloniau nei skaitmeninis, ypač klausantis muzikos. Be to, yra įrenginių, kurie iš pradžių sukurti analoginiam signalui, ir ten pereiti prie skaitmeninio tiesiog nėra prasmės.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder