Rugpjūčio 22 - 25 dienomis Smiltynės viešbutyje "Palva" įvyko LTPPTA tarptautinė konferencija "Baltijos regiono psichologinės pagalbos telefonu tarnybos - savanorių ir specialistų darbo patirtis ir problemos". Konferenciją organizavo "Dvasinės pagalbos jaunimui centras" (DPJC), Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija (LTPPTA), VŠĮ RUL Vaiko Raidos Centras (VRC). Konferenciją rėmė Baltijos Amerikos partnerystės programa ir Valstybinė jaunimo reikalų tarnyba.
Visuomenė ir žiniasklaida turėjo galimybę susipažinti su krizių įveikimo tarnybų veikla Lietuvoje ir kitose Baltijos regiono šalyse, pranešimus skaitė specialistai ir savanoriai iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos.
Lietuva yra pirmajame Europos valstybių penketuke pagal savižudybių skaičių; čia kasmet nusižudo apie 1 700 žmonių, o dešimt kartų daugiau, t.y apie 17 000 kasmet mėgina nusižudyti. Kiekviena savižudybė labai stipriai emociškai paveikia su nusižudžiusiuoju susijusius žmones. Konferencijos metu pabrėžta, kad savižudybė nėra liga, o beviltiškas poelgis, kurį lemia daugybė dalykų, susietų su dvasiniais, psichologiniais, socialiniais, psichopatologiniais veiksniais - štai kodėl savižudybių problema - ne psichinės sveikatos, o visuomenės sveikatos problema.
Geriausia - išklausyti kenčiantį
Atliekant savižudybių prevenciją ir padedant įveikti krizes, svarbus vaidmuo tenka galinčioms teikti skubią, veiksmingą, konfidencialią ir nemokamą (!) pagalbą - psichologinės pagalbos telefonu tarnyboms, kuriose dirba savanoriai. 2001 metais Lietuvoje veikiančios 22 psichologinės pagalbos telefonu tarnybos suteikė pagalbą apie 100 000 žmonių; daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių nuo 15 iki 74 metų galvoja, kad anoniminės pagalbos telefonas "Jaunimo linija" yra labai reikalingas. Šių metų gegužės mėnesį Lietuvoje apsilankęs pirmojo pasaulyje psicologinės pagalbos telefono įkūrėjas, mokslininkas, suicidologas Chad Varah, susitikęs su Klaipėdos "Jaunimo linijos" savanorių bendruomene pareiškė, kad per jo 90-ies metų gyvenimą niekas iki šiol neišrado geresnio vaisto kaip dėmesingas kenčiančio žmogaus išklausymas.
Įžanginį konfrenecijos žodį dalyviams ir svečiams tarė Ričardas Liškauskas, Klaipėdos fondo "Dvasinės pagalbos jaunimui centro" direktorius, sveikindamas tarnybose dirbančių savanorių idealizmą, daugybei žmonių grąžinant didžiausios Dievo dovanos - gyvybės, įvertinimą, sugrįžimą į visavertį gyvenimą, įveikus bejėgiškumo, gėdos, kaltės, baimės jausmus ir nesugebėjimą sau padėti. Dr. Kristina Ona Polukordienė, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentė kalbėjo apie vis gerėjančius asociacijos kontaktus su valstybinėmis institucijomis, tarnybų darbo aktualijas bei perspektyvą. Dalyvius pasveikino miesto vicemeras N. Dumbauskas.
Klaipėdos miesto sveikatos skyriaus vedėja J. Asadauskienė pabrėžė, kad jei sovietmečiu psichikos ligos buvo gydomos beveik vien medikamentais ir nesidomėta tų ligų atsiradimo priežastimis bei prevencija, tai šiuo metu medikai supranta, jog vieni nepajėgs išspręsti šios problemos be pačios visuomenės paramos. Civilizuotame pasaulyje jau seniai žmonės turi ne tik savo advokatą, šeimos gydytoją, bet ir asmeninį bei šeimos psichologą, psichoterapeutą, o pas mus trūksta kvalifikuotos specialistų pagalbos Pirminiuose sveikatos priežiūros centruose.
Savivaldybė ir miesto taryba nuo 1998 m. skiria nuo 40 iki 110 tūkstančių litų "Paguodos telefono" ir kitoms tarnyboms. Šiemet Bendruomenės sveikatos tarnyba patvirtino ilgalaikes prioritetines "Klaipėdos miesto saugios bendruomenės" programas, numatytos įvairios strategijos išvengti sužalojimų bei suicidų, dirbama pagal projektą "Man ne vis tiek". Vykdomos akcijos, visos nevyriausybinės organizacijos dalyvaus konkurse, ir bus pasirinkta bei remiama konkreti savižudybių prevencijos programa. Savo pasisakymą, kreipdamasi į LTPPT savanorius, pranešėja baigė motinos Teresės žodžiais: "Atiduodami pasauliui tai, ką turite geriausio, rizikuojate likti nuogi, tačiau vis tiek darykite tai".
Autoatsakiklis - ne išeitis
Klaipėdos Psichikos sveikatos centro vyr. gydytoja Teresė Ramanauskienė nušvietė prie šios įstaigos prijungto "Paguodos telefono" veiklą. Suteikus pirmąją būtiniausią pagalbą žmonės dažnai nukreipiami į krizių centrus, informuojami, kur galėtų gauti tolimesnę jiems reikalingą paramą. Kalbėjo apie mobiliosios komandos kūrimą, kad gresiant savižudybei, ją būtų galima išsikviesti bet kuriuo paros metu, o ne išgirsti autoatsakiklį. Šiuo metu mobiliaisiais telefonais dar neįmanu prisiskambinti PPTT; štai šiemet vieno nusižudžiusio devyniolikmečio mobiliajame užfiksuota, jog prieš ryždamasis šiam poelgiui, jis bandė ten prisiskambinti.
Klaipėdietė PPTT savanorė Raimonda Vilaniškienė pasidalino patirtimi, ką jai reiškia šis darbas, kokią jame mato prasmę. Atsiperkanti kiekviena investicija, ruošiant savanorių darbo grupes, nes šie ne tik sulaiko daugybę žmonių ant dvasinės bedugnės krašto, bet įgytos žinios praverčia savanoriams bendrauti su šeima, bendradarbiais, gatvėje bei asmeniniame gyvenime. Vėliau pranešimus skaitė Lenkijos, Estijos, Latvijos bei Lietuvos psichologinės pagalbos telefonų specialistai, vyko darbas grupėse. Konferencijos dalyviai aplankė uostamiesčio socialinę-psichologinę pagalbą teikiančias tanybas, buvo surengta ekskursija po miestą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą