Be uosto Lietuva kasmet prarastų 11 milijardų litų

Studija

Indukuotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poveikis Lietuvos ekonomikai 2004 metais sudarė 11 milijardų litų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso mūsų šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto.




Tai teigiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos studijos "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominė ir socialinė reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei" išvadose.


Su jomis vakar spaudos konferencijoje supažindino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas, rinkodaros direktorius Artūras Drungilas bei Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto profesorius Vytautas Paulauskas. Beje, Klaipėdos universitetas taip pat dalyvavo atliekant šią studiją.


Pasak V. Paulausko, blogiausia situacija ir mažiausiai yra išnaudojami vidaus vandens keliai, jų transportas, per mažai dėmesio skiriama vandens turizmui. Lietuvoje gerokai vėluojama steigti logistinius centrus.


Atkreipiamas dėmesys, jog Klaipėdos uostas, norėdamas konkuruoti su kaimyniniais uostais, taip pat - kad iš jo neišeitų netgi lietuviški kroviniai, privalo būti plėtojamas, jam reikalingos nemažos investicijos.


Prognozuojama, jog iki 2014 metų krova mūsų uoste išaugs iki 35 mln. tonų. Klaipėdos uostas turėtų orientuotis į generalinius, t.y. brangius, krovinius, pavyzdžiui, konteinerius, ro-ro krovinius.


Plačiau apie studijos išvadas skaitykite priede "Prie jūros ir jūroje".


Dalia BIKAUSKAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder