Taip sako Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, pastebėjęs, kad kai kurie biurokratai, vos tik pajutę Seimo kontrolieriaus dėmesį dėl eilinio bėdžiaus rūpesčių, problemą išsprendžia akimirksniu. Nors iki tol šį bėdžių ilgą laiką siuntinėdavo nuo eimošiaus pas keipošių.
Kontrolieriams - dvigubas krūvis
- Galbūt, šių metų pradžioje sumažinus Seimo kontrolierių skaičių nuo penkių iki dviejų, sumažėjo ir darbo Seimo kontrolierių įstaigoje? - paklausė "Respublika" R. Valentukevičiaus.
- Darbo tai nesumažėjo - patiems kontrolieriams darbo netgi padaugėjo. Nes skundų skaičius išliko beveik toks pat, koks buvo ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Ačiū Dievui, kad mūsų patarėjų skaičius nebuvo sumažintas. Persiskirstėme darbus, todėl, nepaisant išaugusių darbo mastų, negalima sakyti, kad skundų tyrimo kokybė nukentėtų dėl kontrolierių skaičiaus sumažinimo. Aišku, anksčiau, kai skundai buvo paskirstyti pagal teritorinį principą keliems kontrolieriams, buvo paprasčiau. Dabar valstybinių institucijų pareigūnų veiklą prižiūri vienas kontrolierius, šiuo atveju - aš, o savivaldos institucijas - kitas kontrolierius. Tiesiog reikia intensyviau dirbti - sumažėjus kontrolierių skaičiui įstaigos veikla nepradėjo ristis blogyn.
- Kaip jus pasiekiančių skundų kiekį veikia visuomenei skaudūs procesai - pensijų mažinimas, mokesčių didinimas, teisėsaugos nerangumas tiriant Kauno pedofilijos ir kitas bylas?
- Nepasakyčiau, kad šie procesai masiškai veiktų skundų kiekį. Tačiau, aišku, yra ir tokių žmonių, kurie į Seimo kontrolieriaus įstaigą kreipiasi veikiami vienokių ar kitokių politinių sprendimų, tam tikros socialinės situacijos valstybėje. Dėl teisėsaugos institucijų - tiek policijos, tiek prokuratūros - pareigūnų veiksmų mes skundų gaudavome pakankamai ir anksčiau. Kalbant apie socialinę pusę - pensijas ir kitus klausimus, skundų, be abejo, yra. Žmonės ieško teisybės, nemažai jų skundų būna pripažįstami pagrįstais.
Nežmoniški pareigūnai virsta dievais
- Akivaizdu, kad besikreipiančiųjų į jus nepasitenkinimą lemia ne tik blogi įstatymai, bet ir pareigūnų žmogiškumo stoka?
- Tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Aišku, kai kur yra ir įstatymų neatitikimų: Seimas juos keičia, tobulina, bet taip greitai pritaikyti įstatymus prie gyvenimo realybės pavyksta ne visada. Bet pareigūnų nerangumas, nesugebėjimas ir nenoras padėti žmogui yra akivaizdus. Valstybės tarnautojai privalo tarnauti žmonėms, o ne versti juos ko nors prašyti ar ieškoti. Jeigu valstybės tarnautojai tinkamai atliks savo pareigas, skundų tikrai sumažės. Kartu sumažės ir nepasitenkinimas valdžia. Tačiau darbo mums visada buvo ir bus. Problemas mes dažnai iškeliame bei nagrinėjame ir savo iniciatyva, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus. Tada ir paaiškėja, kad konkreti problema yra išties opi, bet vienos ar kitos ministerijos pareigūnai jos tiesiog nesprendė.
Kai kontrolierius, atlikęs tyrimą, pripažįsta tą problemą aktualia, tai paliečia tūkstančius žmonių. O problema iškart pradedama spręsti. Kad ir rūpesčiai dėl pasenusių vaistų. Vaistinės jų nepriimdavo iš gyventojų, todėl žmonės būdavo priversti mesti tuos chemikalus į šiukšlių konteinerius ir taip teršti aplinką. Kai tą problemą panagrinėjau, paaiškėjo, kad ją galima spręsti - pasenę vaistai vaistinėse dabar priimami. Iš pradžių vaistininkai kratėsi pasenusių vaistų, klausė: "Kur mes juos dėsime?" O dabar randa kur dėti.
Problemas sukuria patys pareigūnai
- Kokios esminės bėdos, kamuojančios šiandienės Lietuvos gyventojus, atsispindi jūsų tarnybą pasiekiančiuose skunduose?
- Vis dar nesibaigia nuosavybės - žemės ar pastatų - grąžinimo klausimai. Nemažai gauname skundų dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų. Valstybinėse ar savivaldos institucijose negavę deramo atsakymo žmonės į mus kreipiasi dėl pačių įvairiausių problemų. Stebina tai, kad problemą kartais sukuria patys valstybinių ar savivaldos institucijų atstovai. Pavyzdžiui, kreipiasi į mus žmogus, prieš tai apėjęs visas institucijas ir neradęs ten teisybės. Vos tik mes spėjame nusiųsti paklausimus į tas institucijas, problemos nebelieka - sulaukiame kliento pranešimo, kad problema išsisprendė, todėl jis skundą atsiima. Tai parodo, kad neretai pareigūnai, pajutę ombudsmeno kontrolę, problemą pajėgūs išspręsti akimirksniu. Nors tą patį galėjo padaryti ir prieš tris, keturis ar penkis mėnesius, kol jų atstumtas žmogus dar nebuvo kreipęsis į Seimo kontrolierių tarnybą. Palyginti su dauguma Europos Sąjungos valstybių, mus pasiekia tikrai nemažai skundų, kurie yra pagrįsti. Apie 30 proc. besikreipiančiųjų į mus būna teisūs, kai tuo tarpu Europoje pasiteisina vidutiniškai tik apie 20 proc. skundų. Tai, kad mūsų procentas aukštesnis, rodo, jog mūsų valstybės tarnautojams dar reikia gerokai pasitempti.
Vietoj kelionių - į žmogiškumo kursus
- Galbūt biurokratams vietoj kelionių po šiltus kraštus derėtų privaloma tvarka išklausyti žmogiškumo pradžiamokslio kursus?
- Tikrai nepakenktų. Neretam jų tikrai dera prisiminti žmogiškumo, padorumo ir pareigos svarbą. Dažnai jiems užtenka tai priminti tik vieną kartą. Antrąkart tas pats pareigūnas į mūsų akiratį dažniausiai jau nebepatenka. Visos Seimo kontrolieriaus rekomendacijos yra viešinamos, o tai irgi drausmina pažeidėjus.
- Ar atleistų trijų Seimo kontrolierių sąskaita valstybei bandant sutaupyti apie 150 tūkst. litų per metus teisingumo laukiantys žmonės dėl to nepatirs kur kas didesnių nuostolių?
- Manau, kad ne. Darbą organizuojame taip, kad pareiškėjui nepatogumų būtų kuo mažiau. Gal pirmaisiais mėnesiais, pasitraukus trims kontrolieriams, ir ne visuomet pavykdavo išvengti darbinių trikdžių, bet dabar situacija jau gerėja. Žmogaus skundą turime išnagrinėti per tris mėnesius, o atskirais atvejais terminas gali būti pratęstas. Tačiau į kiekvieną skundą žiūrime individualiai, nes būna skundų, kuriuos spręsti būtina iškart. Nes jo sprendimas po mėnesio jokių rezultatų jau neduos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą