Briuselis - ne dievas

Briuselis - ne dievas

Jau šį sekmadienį pereisime prie žiemos laiko. Dėl to rytai kuriam laikui bus šiek tiek šviesesni, o vakare sutems anksčiau. Tačiau mainais už tai dar mažiausiai savaitę jausimės nuvargę ir išsibalansavę. Tiesa, kai kuriose šalyse laikrodžio du kartus per metus sukti nereikia, ten žmonės išvengia nereikalingo streso. O Lietuvoje ne vieną kartą kelta mintis nebesukinėti laikrodžio rodyklių taip ir liko neišgirsta.

- Neseniai viešai pareiškėte, kad laikas būtų nustoti sukinėti laikrodžio rodykles pirmyn atgal, nes ekonominės naudos iš to nėra. Ar reikėtų tikėtis, kad naujajame Seime toks siūlymas pagaliau gali būti patvirtintas? - „Vakaro žinios“ paklausė naujojo Seimo nario, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno KARBAUSKIO.

- Manau, ši mano pozicija atitinka turbūt 95 proc. Lietuvos gyventojų poziciją. Nes neišvengiama, kad laikrodžio sukimas sukelia stresą, ypač vaikams. Manau, kad mes, kaip valstybė, turėtume šiuo klausimu atstovauti savo šalies žmonių požiūriui. Panaši žmonių nuomonė turėtų būti ir kitose Europos valstybėse. Ekonominio šio sukimo efekto aš nelabai suprantu. Sprendimai buvo priimami gerokai anksčiau, o dabar jau viskas gerokai pasikeitę, mes turime kitas apšvietimo technologijas, kitokios jau yra ir elektros energijos išlaidos. Ekonominiai motyvai, kurie kitados buvo lemiantys šį sprendimą, šiandien nebėra tokie aktualūs. O stresas, kurį žmogus patiria per visą gyvenimą vien todėl, kad tuos du kartus per metus mes sukame laikrodį, yra svarbus.

- Visus kartus, kai toks siūlymas pasiekdavo Seimą, jam atremti būdavo panaudojamas geriausiai veikiantis koziris - to neleis ES.

- Manau, kad mes turime nustoti kažkam pataikauti ir turėtume išmokti pasakyti savo nuomonę. Bandymas prisitaikyti arba pažiūrėti, ką pasakys didesni, yra neįsiklausymas į žmonių nuomonę ir jų pojūčius. Taip, gal tai yra mažiausias dalykas, bet tai yra dar viena mažytė mažytė priežastis „Brexitui“. Kai manoma, kad kažkas žino geriau, nei žmonės jaučia, žmonės pyksta. Didžioji Britanija atsisveikino su ES lygiai taip pat todėl, kad buvo per mažai įsiklausyta į gyventojus. Man atrodo, kad visi klausimai yra labai svarbūs. Kai žmonės pradeda galvoti, kad ir tokiais klausimais jų nuomonė niekam nereikalinga, žmonės pyksta. Jei valdžia sugebės atjausti žmogų, tapti dėmesinga net pačiam smulkiausiam klausimui, žmonės pradės jausti, kad valdžia jiems tarnauja. Dabar tiek emigracija, tiek žmonių netikėjimas ateitimi susijęs su tuo, kad žmonės galvoja, jog valstybė yra ne jų, o valdžios. Žmonės lieka tarsi kažkas, kas turi užtikrinti geresnį gyvenimą valstybei. Bet valstybė yra mūsų visų ir turime vėl jausti tai. Tas jausmas kartais ateina per mažiausius ir elementariausius dalykus.

- Kodėl taip bijome, ką pasakys Briuselis?

- Kaip suprantu, šis klausimas numatytas reglamentuose ir mes nesame visiškai dėl to laisvi. Suprantu, kad Lietuvos sprendimas, nederinamas su ES, sukeltų tam tikras sankcijas. Bet aš manau, kad elementari tvarka turėtų būti tokia: yra aiški žmonių valia, ją turėdami mes galime kreiptis į savo kaimynus ir pabandyti surasti sutarimą. Tuomet galbūt galime išeiti kaip grupė šalių, turinti bendrą požiūrį. Vieni, neradę sąjungininkų, nieko nepadarysime ir Europos tvarkos nepakeisime. Bet esu visiškai tikras dėl Latvijos, Estijos, Lenkijos palaikymo. Manau, tie žmonės visa tai jaučia labai panašiai kaip mes. Ir taip galėtume ir turime aktyviai atstovauti žmonių nuomonei. Suprantu, kad mūsų politikai bijo griežtų Briuselio ar didžiųjų ES šalių pareiškimų. Bet jei mes iš tiesų to bijosime, kada nors prieisime prie to, prie ko priėjo Didžioji Britanija.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder