Eurobiurokratija
Šiuo metu Senajame žemyne toliau tęsiasi visuomeninė iniciatyva, kuria siekiama priversti Europos Komisiją svarstyti klausimą dėl Strasbūro, kaip vienos iš Europos Parlamento (EP) posėdžių vietos.
"Keliaujančiame cirke" - taip pramintos kasmėnesinės europarlamentarų kelionės iš Briuselio į sesiją Strasbūre - nebenorintys dalyvauti EP nariai ėmėsi iniciatyvos surinkti milijoną Europos piliečių parašų, raginančių atsisakyti EP posėdžių pastarajame Prancūzijos mieste ir taip sustabdyti pinigų švaistymą. Kol kas jų surinkta kiek daugiau nei trečdalis.
Siūlomoje Europos Konstitucijoje numatyta, jog jei bent 1 milijonas Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečių paremia kokią nors iniciatyvą, EK turi imtis ją svarstyti. Tiesa, egzistuoja "nedidelė problemėlė" - po nesėkmingų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose ši Konstitucija Sutartis dar negalioja.
"Tačiau žinant, kaip EK proteguoja Konstitucinę Sutartį, akivaizdu, kad piliečių nuomonė nebus ignoruojama", - "Vakarų ekspresui" sakė europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, vienas iš iniciatyvą aktyviai palaikančių EP deputatų.
Realiai "dvigubo parlamento" sistemą gali pakeisti tik vienbalsis ir anonimiškas visų ES valstybių pritarimas Strasbūro "išmetimui iš žaidimo". Tai beveik neįmanoma, nes tokiam žingsniui Prancūzija niekada nesakys "taip".
Vargu ar padės ir EP pirmininko Žozepo Borelio pažadai birželio viduryje vyksiančiame ES viršūnių susitarime paraginti šalių vadovus peržiūrėti posėdžių Strasbūre klausimą.
Iš nuomos - pelnas miestui
Diskusija apie tai, kad reikėtų atsisakyti 200 mln. eurų kasmet (13 proc. metinio EP biudžeto) kainuojančių kasmėnesinių kelionių į Strasbūrą, kilo jau anksčiau, tačiau šį pavasarį ji itin paaštrėjo.
Neseniai iškilo įtarimai, kad Strasbūro savivaldybė neskaidriais būdais uždarbiauja iš EP pastatų komplekso Ilo upės pakrantėje nuomos. Pasigirdo kaltinimai, kad EP permokėdavo už šių pastatų nuomą maždaug po 2,7 mln. eurų per metus.
Be to, teigiama, kad Strasbūro miestas, būdamas nuomos tarpininku, už planuojamą dviejų pastatų pardavimą Parlamentui ketino gauti 29 mln. eurų kompensaciją iš pastatų savininko - nekilnojamojo turto bendrovės "SCI-Erasme".
Tačiau Strasbūro merė Fabjen Keler visus kaltinimus neigia. Anot jos, bendrovei "SCI-Erasme" Savivaldybė mokėjo mažiau nei EP mokėjo Savivaldybei todėl, kad su minėta įmone sudaryta kitokio pobūdžio sutartis. Taip pat miestas turėjo išlaidų pastatų remontui.
Beje, dėl šių įtarimų žlugo 2004-ųjų ES institucijų bei agentūrų biudžeto įvykdymo ataskaitų patvirtinimas - kol bus išsiaiškintos pastatų Strasbūre nuomos ir pirkimo aplinkybės.
Pinigai ir laikas - kaip į balą
Įtarimai pasipelnymu iš EP biudžeto sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą. Imta ruošti dokumentą, kad EP apsiribotų tik viena darbo vieta - Briuselyje, o Strasbūre vyktų keturi Europos valstybių vadovų posėdžiai per metus.
Tačiau, anot E. Gentvilo, debatuose pasigirsta įvairių nuomonių - mažinti posėdžių Strasbūre skaičių, arba net visą EP perkelti į Strasbūrą atsisakant Briuselio.
"Sveikas protas diktuoja būtinybę imtis permainų. Strasbūras, kaip EP darbo vieta, yra beprasmis mokesčių mokėtojų pinigų eikvojimas. Be to, daugelis ES valstybių sostinių neturi tiesioginių skrydžių į Strasbūrą, tarp jų ir Vilnius. Taip dėl ilgų kelionių 3 darbo dienų savaitė pavirsta į 5 dienas.
Man pačiam tenka iš EP išvykti paskutinę sesijos dieną jau 10 valandą ryto, kad lėktuvu iš Frankfurto atsidurčiau Vilniuje 18 val. Šitaip dingsta visa darbo diena tiek Lietuvoje, tiek Europarlamente. O juk yra skraidančių ir į Kiprą, ir į Laplandiją... Tad apie efektyvų darbą bei darbo laiko naudojimą net kalbos nebėra", - teigė E. Gentvilas.
Milijono parašų rinkimo iniciatyvą palaikanti europarlamentarė Ona Juknevičienė irgi ragina atsisakyti "nepateisinamo, gėdingo Europos žmonių pinigų švaistymo, dirbti vienoje vietoje - Briuselyje, o sutaupytus pinigus skirti ten, kur jų labiausiai reikia".
Anot jos, "EP būstinės išlaikymas Strasbūre yra pasmerktas būti nuostolingas tol, kol mes jo neatsisakysime".
Tomas GUKAUSKAS
Rašyti komentarą