Miesto veidas
Šiomis dienomis buvusios senosios miesto skerdyklos pastato Liepų g. 53 šeimininkai turėjo sulaukti dar vieno, vargu ar kas besuskaičiuos - kelinto, akto dėl jų valdomo turto nepriežiūros.
Pastarasis raštas ypatingas nebent tuo, kad jį pasirašė net trijų institucijų - Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK), Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio ir uostamiesčio Savivaldybės administracijos Paminklotvarkos skyriaus - atstovai.
Tokio išskirtinio dėmesio šis valstybės saugomos kultūros vertybės statusą turintis statinys susilaukė vietos kraštotyrininko Vytauto Tamošiūno dėka. Jo surašytas ir Vilniuje įsikūrusiai VKPK adresuotas skundas privertė sostinėje reziduojančius paminklosaugininkus bent akies krašteliu žvilgtelėti į jų globojamą, pasak itin energingo svečio iš minėtosios kontoros - Informacijos analizės tarnybos vyriausiojo specialisto Algimanto Gražulio, "unikalų objektą".
Deja, kol kas šis statinys unikalus nebent tuo, kad jau gerą dešimtmetį sėkmingai garsina uostamiestį kaip namų vaiduoklių veisyklą.
Pasak Savivaldybės administracijos paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, pastatas Liepų g. 53 kurį laiką priklausė UAB Klaipėdos šaldytuvų prekybos centrui. Nekart žadėjusi parengti šios teritorijos detalųjį planą, o buvusioje skerdykloje įkurdinti prekybos centrą, bendrovė šio pažado taip ir neištesėjo.
Ne per seniausiai, sakė valdininkė, paaiškėjo, kad buvusi skerdykla jau turi naują šeimininką. Šiuo metu čia ir greta esančiame 1,5 ha sklype Priestočio g. kuriasi AB Laivyno inžinerijos centras.
Pasak R. Noreikienės, paskutiniais jos turimais duomenimis, naujieji statinio savininkai turi ketinimų kada nors jį pertvarkyti į viešbutį.
Deja, gražūs pažadai buvusios skerdyklos padėties nė kiek nepagerino. Apie tai, kad pastatas - ne našlaitis, liudija nebent jį juosianti tinklinė tvora ir ant vartų kabanti lentelė su grėsmingu užrašu "Privati teritorija. Pašaliniams eiti draudžiama".
Kartu su komisija į Liepų gatvę nuvykę žurnalistai taip pat įsitikino buvusios skerdyklos pastatą, tiksliau - statinių kompleksą, esant išties apgailėtinos būklės.
A. Gražulio teigimu, šio komplekso savininkai kuo skubiau, nelaukdami žiemos, privalo tegu ir paprasčiausiomis priemonėmis užtaisyti stogo skyles, užsandarinti duris ir langus. Tam padaryti nereikalingas ne tik patvirtintas detalusis planas, bet ir joks kitas dokumentas ar leidimas.
Šios rekomendacijos, pasak valdininko, kaip tik ir būsiančios surašytos vadinamajame objekto apžiūros akte.
Valdininko teigimu, skerdyklos kompleksą, beje, vienintelį tokį Lietuvoje, išsaugoti būtina. Juo labiau kad nuo praėjusių metų balandžio įsigaliojusios LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos numato, kaip savivaldybės, o šiuo konkrečiu atveju - valstybė, turėtų kultūros vertybe pripažinto statinio savininkui kompensuoti bent dalį jam sutvarkyti išleistų lėšų.
Visa bėda ta, kad tų lėšų nuolat trūksta. Pasak R. Noreikienės, KPD šiais metais tokiems darbams paremti gali skirti apie 40 mln. litų, ir tai tik tuo atveju, jei statinys sutvarkomas vadovaujantis visais paveldosaugos reikalavimais. Visos Lietuvos mastu tai esanti labai kukli suma.
R. Noreikienės nuomone, padėtis pagerėtų, jei kartu su minėtuoju įstatymu būtų papildytas ir Administracinių teisių pažeidimų kodeksas - taip, kad tegu ir negalėdamos savo lėšomis prisidėti prie valstybės globojamų paveldo objektų sutvarkymo, savivaldybės bent turėtų teisę jų teritorijoje esančių ir neprižiūrimų statinių savininkams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir skirti baudas.
Vilija ŠILINIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą