Naujas mokslinių tyrimų laivas "Vėjūnas" šio mėnesio pabaigoje ir kovo pradžioje ketina surengti dvi ekspedicijas, bus imami mėginiai iš įvairių vietų.
Rengiama metodika
Po Antrojo pasaulinio karo cheminis ginklas buvo laidojamas Baltijos jūroje - skandinti laivai, iš kitų į jūrą mėtytos statinės ar dėžės su pavojingomis medžiagomis. Cheminio ginklo transportavimo kelias ir laidojimo vietos iš esmės yra žinomos ir pažymėtos. Manoma, jog Skagerako sąsiauryje nuskandinta apie 40 laivų, 150 tūkst. tonų cheminių medžiagų, prie Bornholmo salos - apie 32 tūkst. tonų, Gotlando įlankoje - apie 2 tūkst. tonų, netoli Danijos - 2 laivai, 69 tūkst. tonų. Tačiau jo pėdsakų galima aptikti ir nepažymėtose vietose.
Į vykdomų tyrimų zoną patenka ir Lietuvos ekonominės zonos dalis. Manoma, kad joje nuskandintas vienas toks laivas.
Kadangi cheminis ginklas yra gana intensyvios veiklos vietose, su juo gali susidurti ir žvejai, traluodami jūroje, ir vėjo jėgainių statytojai, ir atliekantieji gilinimo bei vamzdžių klojimo bei kabelių tiesimo darbus. Vienos metodikos, kaip reikėtų elgtis susidūrus su šiuo pavojingu dalyku, dabar nėra, ji tik rengiama.
Projektas "CHEMSEA" buvo pradėtas įgyvendinti 2011-aisiais ir bus tęsiamas iki 2014-ųjų. Jo partneriai - Lenkija, Švedija, Suomija, Vokietija ir Lietuva.
Įgyvendinant šį projektą organizuojamos ekspedicijos į cheminio ginklo laidojimo rajonus, skenuojamas jūros dugnas, imami ir analizuojami mėginiai, bandoma identifikuoti pavojingas medžiagas dugno nuosėdose, nustatyti jų poveikį moliuskams, žuvims, ieškoma cheminio ginklo.
Lietuvos iniciatyvos
Atliekant tyrimus, susijusius su cheminiu ginklu, Lietuva nėra naujokė. 2002 m. Lietuvos karinės jūrų pajėgos atliko Baltijos jūros dugno skenavimą, kuris parodė, kad ir Lietuvos teritorijai tenka dalis to ploto, kuriame buvo laidojamas cheminis ginklas.
Lietuvos ekonominėje zonoje yra aptikti 39 objektai - 13 bombų ir kelios statinės. Ne visus objektus pavyksta identifikuoti. 2003-iaisiais buvo surengta mokslinė ekspedicija laivu "Vėjas" ir buvo paimti biologiniai mėginiai iš tų vietų, kur yra cheminio ginklo.
2010 m. gruodį Jungtinėse Tautose vienbalsiai priimta Lietuvos rezoliucija dėl tarptautinio bendradarbiavimo keičiantis informacija apie jūrose paskandintą cheminę ginkluotę ir jos poveikį aplinkai.
Lietuvos iniciatyva suburta nepriklausoma patariamoji mokslininkų taryba jūrose paskandinto cheminio ginklo klausimu. Ją sudaro mokslininkai iš Australijos, Belgijos, Japonijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, Lietuvos, Švedijos, Rusijos, dirbantys aplinkosaugos ir cheminės ginkluotės sunaikinimo srityse. Jie konsultuoja įvairiais su cheminiu ginklu susijusiais klausimais.
Beje, 2010 m. atlikus Lietuvos gyventojų apklausą paaiškėjo, kad net 42 proc. jų yra susirūpinę dėl Baltijos jūros būklės. Jai gerinti vienas žmogus sutiktų per metus paaukoti 22 litus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą