"Čia jautiesi savas tarp savų".

Šilutės Jaunimo mokykla - viena iš šešiolikos tokio pavadinimo bei paskirties mokymosi įstaigų respublikoje. Tai alternatyva kitoms bendrojo lavinimo mokykloms, kai jaunuoliai turi psichologinių ir socialinių, bedravimo problemų, jaučiasi nesaugūs, konfliktuoja su pedagogais ir bendraamžiais. Jausdamiesi atstumti, paprastai jie bėga iš pamokų, slepia tai nuo tėvų, o atsiradus žinių spragoms, jaunuoliams pasiūloma lankyti alternatyvią ugdymo įstaigą. Neretai jie ir patys pasiprašo priimami mokyklon, kur nuo septintos iki dešimtos klasėse mokosi tik dešimt-dvylika moksleivių, užduodama mažiau namų darbų.
Programos remiasi danų jaunimo mokyklų patirtimi, tačiau užjūryje tokios žinių kalvės iškeltos į kaimus, po pamokų moksleiviai dirba fermose, ten daugiau dėmesio skiriama profesiniam orientavimui. Šilutės jaunimo mokykla turi siuvyklą, o darbų pamokos ir kūno kultūros užsiėmimai vyksta įvairiose miesto dirbtuvėse bei sporto salėse.

Mokytojai eina atsivesti auklėtinių į mokyklą

Šilutės jaunimo mokykloje nestinga demokratijos ir tolerancijos, stengiamasi nuoširdžiai paaiškinti mokiniui, kodėl mokytojas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, už ką gavo pažymį, pagiriama menkiausia pastanga bei pažanga. Ir labai dažnai, iš daugelio mokomųjų dalykų trimestre turėję žemiausią pažymį, moksleiviai pasiveja savo bendraamžius. Beje, mokykloje mokosi daugiau vaikinų nei merginų.
Jaunimo mokyklos direktorė Irena Vasiliauskienė sakė, jog moksleiviams pritaikomos mokymosi programos, diferenciuojant žinias. Kai kurių mokinių namuose trūksta ne tik duonos, bet už skolas už butą išjungta elektra, kitąkart vaikas būna vangus ir užmiega tiesiog ant kieto suolo, kito namuose gal naktį vyko išgertuvės, tad jis tądien pajėgus spręsti tik kryžiažodžius. Vieną septyniolikmetę šilutiškę, sužalotą avarijoje ir ilgai išbuvusią ligoninėje komos būsenos, kurią ištinka epilepsijos priepuoliai, šiuo metu pedagogai lanko ir moko namuose.
Kartais tėvai priekaištauja 8 klasės auklėtojui Arūnui Nausėdai, jog šis per dažnai lankosi jų namuose, apskritai vienišos motinos linkusios pateisinti ir ginti savo vaiką, dėl jo nusižengimų kaltina jaunuolio draugus, o jo "nuodėmes" linkusios užglaistyti. Neretai tokiems vaikams "išdygsta ragiukai".
Paprastai paauglių dvasią labai prislegia tėvų skyrybos, tad jie ieško vyresnių draugų, net tarp asocialių asmenų. Patyrę smurtą iš tėvų, paaugliai nelaiko jų autoritetu; nekaltina, bet ir neklauso, pradeda kerštauti.
Mokytojas Arūnas sužinojo, jog viena jo aklėtinė jau mėnesį gyvena viena - niekam nepranešusi, jos gimdytoja išvažiavo uždarbiauti į užsienį, tad mergaitė nebelankė pamokų. Atėjęs iš ryto jos atsivest į klasę, auklėtojas buvo stumte išstumtas pro duris, mergaitė patikino netrukus ateisianti, bet taip ir nepasirodė. Apie kitą auklėtinę pedagogai seniai neturi jokių žinių: kai ši mėnesį nesirodė namuose, jos tėvai net nesikreipė į policiją. Manoma, jog mergina gali būti išvežta į užsienį.

"Atstumtųjų" maištas

Jaunimo mokyklos socialinė pedagogė Egidija Šiaudvytytė sakė, jog paaugliai išties skaudžiai pergyvena jų daliai tekusius nevaikiškus išgyvenimus, tad stengiasi pakelt savo vertę konfliktuodami, trukdo mokytojui dirbti, nori bet kokia kaina atkreipti suaugusiųjų dėmesį. Praeina metai, kiti, kol mokytojai įgyja vaiko pasitikėjimą.
Jie susigūžia net prieš paglostyti siekiančią mokytojo ranką, matyt, nepatyrę glamonių nuo kūdikystės. Tad viena iš mokyklos taisyklių - parodyti, koks vaikas svarbus pedagogams. Šie privalo apsišarvuoti kantrybe, nes kai vaikas nervingas, mokytojas negali ant jo šaukti ar demonstruoti ambicijas, turėti numylėtinių. Jei kitoje mokykloje žmogus jautėsi nieko nesugebantis atsilikėlis, čia jis gali išreikšti save - ne žiauriu poelgiu, būdami "pasišiaušę", o sudaromos sąlygos atverti įvairius talentus. Dauguma jaunuolių atidaro savo internetinę svetainę, sportuoja, mergaitės lanko siuvimo bei makiažo užsiėmimus.
Jeigu darbo birža pasiūlo mokiniams viešųjų darbų, bendraklasiaia nesišaipo, o pavydi, kad draugai užsidirba vieną kitą litą. Mokytojai padeda auklėtiniams įsigyti drabužių iš labdaros, "dolerinių", o tądien, kai lankėmės, vienam berniukui mokytoja atidavė savo vyro striukę, nes iš vaiko nešiotos šaipėsi aštrialiežuviai.
Per pedagogų tarybos posėdžius nuolat kalbamasi apie tai, jog Dažnai jaunuoliai atveria savo geriausias savybes ekskursijų, darbų gamtoje metu.
Vasarą pedagogai taip pat aukoja savo atostogas, vykdami su auklėtiniais dviračiais prie Aukštumalių pelkių, Į Švėkšnos parką, nakvoja palapinėse prie Nemuno, dalyvauja šaudymo varžybose su kariškiais. Visiems labai patiko ekskursija į pataisos darbų koloniją, kai kas net pavadintų tai Metų pamoka. Beje, keletas moksleivių jau yra atlikę bausmę įkalinimo įstaigoje, trejetas dar laukia teismo nuosprendžio.
Mokykloje pasitaiko reketo atvejų, bet nepastebėta, kad kas vartotų narkotikus, jie ir patys mums prasitarė nesą "ufonautai". Dešimtokai prasitarė, jog į mokykloje rengiamas diskotekas ateina mažvaikiai, na, o norint pasilinksminti daugelio pamėgtame bare "Magnolija" vakarui reikia turėti ne mažiau 70-ies litų vienam žmogui.
Pasak pedagogų, baigusieji šią mokyklą toliau sėkmingai mokosi Šilutės žemės ūkio technikume, didelė dalis renkasi statybos ir turizmo mokyklą, o į Klaipėdos koledžus ar Jūreivystės mokyklą ištrūksta tik pavieniai - tie, kuriuos gali paremti tėvai.

Šilutės mieste trūksta psichologinės pagalbos

Nors Šilutės jaunimo mokykla gyvuoja jau dešimtmetį, jos pedagogai tik prieš porą metų konkurso keliu laimėjo Mokslo ir švietimo ministerijos konkursą, parengę projektą, kad būtų įsteigtas socialinio pedagogo etatas.
- Dirbu prevencinį darbą, pamokų nevedu, o vaikai neateina pas mane konsultuotis, paprastai pati ieškau kontakto su jais, netgi gatvėje. Aš nesu kompetentinga atstoti psichologą. Paaugliai kartais užsiregistruoja vizitui pas Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro specialistą, bet kol sulaukia eilės, vaikui praeina ūpas. Neseniai perdavėme vienos mergaitės bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nes turėjome duomenų, jog patėvis ją muša už valkatavimą. Ši mergaitė gabi, turi motyvaciją mokytis, o jos daugelis neturi. Kartą vežėme į ligoninę klijų uosčiusį paauglį, tačiau ką daryti toliau, nežinome. Savivaldybės švietimo skyrius žada įsteigti psichologo etatą. Mes susiduriame ir su iš kolonijos grįžusiais vaikinais; štai vienas metus laiko buvo paslaugus, nors prie žaizdos dėk, o paskui jį vėl įtraukė į nusikalstamą veiklą bičiuliai, ir pamatėme, kad tai tebuvo vilkas ėriuko kailyje. Perskaitėme laikraštyje, kad jo vėl ieško policija. Šiaip visi vaikinai, grįžę iš įkalinimo įstaigų, yra paveikti izoliacijos, pažeidžiami, tad jiems itin reikėtų psichologo pagalbos, - kalbėjo socialinė pedagogė Egidija Šiaudvytytė. Pasitaiko ir itin gabių moksleivių, ir jie daug pasiektų gyvenime, jei tik būtų sudarytos normalios sąlygos mokytis. Vienos merginos motina serga psichikos liga, ji nuolat keitė butus į skurdesnius būstus, ir mergaitė dabar gyvena kartu su motina ir savo vaikeliu. Kita mergina atėjo mokyklon tik antrąjį semestrą, o po mėnesio pagimdė, vargsta, gyvena iš pašalpų. Iš pradžių mergina gėdijosi savo padėties, varžėsi pilvą, tačiau mokytojams pavyko įtikinti, jog elgtųsi oriai, kaip dera būsimai motinai.

"Paauginusi vaikutį, mokysiuos toliau",

- tvirtina graži šešiolikmetė, susilauksianti kūdikio liepos mėnesį. Ieva (pavadinkime ją taip), sakė, kad jos vaikinas taip pat labai laukia vaikučio. Pora susipažino, kai mergaitei buvo dvylika metų ir ji gyveno Pagėgių vaikų namuose, tačiau devyneriais metais vyresnis vaikinas ją gerbė ir globojo, "augino", ir kartu gyventi jiedu pradėjo tik praėjusią vasarą. Gyvena pas vaikino motiną, tačiau ketina nuomotis butą, nes jis turi nuolatinį darbą. Ievos gyvenimo žmogus niekada nėra pakėlęs prieš ją rankos, bėdoje nepaliks, ir jis norėtų, kad metus laiko Ieva augintų vaikutį namuose, o paskui grįžtų mokyklon pabaigti dešimtą klasę.
"Nuo to laiko, kai draugaujame, mano gyvenime nebėra skurdo ir šiurkštumo, ketiname iš meilės sukurti gražią šeimą. Namų kaip ir neturėjau, tėvai girtavo ir mušėsi. Sužinojusi, kad esu nėščia, ketinau mesti mokyklą, nes klasės draugai būtų išjuokę, badę pirštais, o tuomet ir mokyklos direktorius paprašė mane išeiti. Jaunimo mokykloje man gera, čia niekas nebado pirštais, visai kitas požiūris. Mokytojai ne giežti, o rūpestingi, jie man padeda pasiruošti gyvenimui ir palaiko dvasia. Iš pradžių blogavau ir buvo sunku mokytis, net ligoninėje gulėjau. Ne, niekas neatkalbinėjo mane gimdyti, tik viena ginekologė užsipuolė, bet aš pas ją nebevaikštau", - sakė mergina. Ketina vėliau mokytis pardavėjos ar konditerės specialybės.
Vaikinai, su kuriais kalbėjausi, iš pradžių sutiko atšiauriai, bet netrukus jau dalijosi ankstyvo savarankiško gyvenimo patirtimi. Beje, du iš jų jau yra "tėtės", atrama savo draugėms ir maitintojai. Vienas iš pašnekovų, našlaitis, sakė jau įgijęs virėjo - barmeno amatą, tačiau kelsiąs kvalifikaciją. Dauguma vaikinų svajoja padirbėti užsienyje, kai kurie jų - net studijuoti Karo akademijoje.
Paradoksalu, tačiau savo tėvų jie nekaltina nei dėl skurdo, nei dėl to, kad kaip gegužiukai buvo išmesti iš lizdo, - gyvenimas privertė prisiimti naštą ne pagal savo pečius. Lieka tikėtis, kad jaunuoliai iš tiesų regi tikslą ir siekia žinių, kad ateityje jaustųsi visaverčiai žmonės, neliktų paribio žmonės.