Reportažas
| Seserys Salomėja ir Bronė nusiminė, kad jų daržininkystės dienos suskaičiuotos |
Negyvenamame Klaipėdos priemiesčio areale tarp Jūrininkų prospekto ir Smiltelės gatvės, tai yra, tarp čia plytinčių laukinės gamtos ir dykviečių plotų gali pastebėti įdirbtos žemės sklypų po 3-4 arus, ir iš lentų sukaltų skurdžių būdelių. Iš esmės tai - niekieno žemė, kurioje šeimininkauja apie 30 pensininkų šeimų, beje, nuolat terorizuojamų ir plėšiamų netoliese stūksančio namo vaiduoklio įnamių. Šie, anot savivaldybės valdininkų, oficialiai neegzistuojantys daržai bei sodeliai čia žydi bei uogas sirpina jau paskutinę vasarą.
Kalbintieji žmonės įsitikinę, jog užsiėmimas daržininkyste čia neturi jokių perspektyvų, nes "nėra jokios sistemos, šeimininko ir tvarkos", derlių nuima bastūnai, o senukų jėgos senka. Todėl jie nelaiko net šunelio, nei vištos, tačiau kai kurie jų šitaip "laikinai" sodininkauja jau per 30 metų. Jie net nežino, kuo save laikyti: sodininkais nelegalais ar teisėtais miesto pakraščio žemės šeimininkais be dokumentų. Smiltelės krantuose triūsiantys vargo sodininkai nežino ir koks likimas artimiausiu laiku laukia tų menkų sklypelių, kurių menkas derlius visgi padeda jiems pramisti.
"Knisu kaip kurmis laisvu laiku"
63-jų metų klaipėdietis pensininkas Verneris Mištaras sakė sodą apie 1980-uosius metus gavęs veltui iš geros pažįstamos, kai ši nusipirko sklypą Dituvoje. Sovietmečiu šie laisvos, irgi "niekieno", nederlingos žemės sklypeliai buvo išdalinti Konservų fabriko, veikusio Žvejybos uosto kvartale, darbininkams.
Beveik kasdien žmogus atmina dviračiu iš Janonio gatvės, kad prižiūrėtų keletą bulvių, agurkų, braškių lysvių, geriamo vandens parsiveždamas trijuose 5 litrų talpos "bamboliuose" iš Rimkų šaltinėlio; jo užtenka savaitei. Laistymui semia iš veik išdžiūvusio varlyno, kuriame kažkada būta karpių. Malkų lauko virtuvėlei pakanka.
"Jei nebūni savaitę, visą gerą randi bomžų nurinkta. Kartą radau išdaužtą namelio, kurio ir taip nerakinam, lango stiklą. Išrauna bulves, net nespėjusias užaugt. Nepykstu aš ant jų. Čia vienas gyvena krūmuose įlindęs, bet vienas kito neužkabinam. Juk esu beginklis. Tvoros netveriu, nes ten, kur tvora, vagys tikisi daugiau ko rasią. Jei nori, tai knisk tą žemę kaip kurmis, ir tenkinkis mažu. Kitąmet gal atiduosiu šią žemę jaunesniems, jei tik norinčių atsiras".
Šiandien turi - rytoj ne
Ponas Algis nelabai norėjo įsileisti į savo šakelių tvora aptvertas valdas, kur sakė darbuojasi dar ir jo sūnus, marti, tad sodas - šeimyninis. Turi susirentęs šiltnamį pomidorams.
"Šis sodų rajonas gyvuoja nuo pokario metų. Tada buvo net normos išdalytos, žmonės turėjo kažkokius popierius. Tiek mūsų ir beliko; seniai išmiršta, jauni nebeateina. Man šį sodą paliko prieš numirdamas kaimynas. Daug išvagia bomžai, bet kažkiek derliaus lieka ir patiems. Kad čia tų bomžų nebūtų, galėtum įdomiai gyvent, užtikrintai, saugiai, tai gal ką vertesnio pasisodintum, puoselėtum. O dabar beprasmiškai vargsti - ir randi nurautas daržoves. Būna, kerštaujantys dėl to, kad varomi lauk, bomžai sudegina sodo trobeles. Sovietiniais metais tokiais valkatomis pasirūpindavo valstybė, išveždavo į Pravieniškes, ten jie ir ėst gaudavo, ir darbo statybose. O dabar jie - grobuonys, patys nieko nenori augint, ateina "ant gatavo", ir mus "rubavoja". Mums lieka poilsis, judėjimas - sveikata", - juokiasi 67 metų pensininkas Algis, dviračiu atvažiuojantis iš namų Žvejybos uosto rajone.
28 metus dirbęs autošaltkalviu "Baltijos" laivų statykloje, ponas Algis sako gaunantis 200 litų pensijos; pusę sumoka už butą. Tad vaikaičiams gali tik braškių saują pasiūlyt, o jei ne paties užsiauginta bulvė, tai ir badas į akis pažvelgtų. Derliaus tiek neužaugina, kad galėtų turguje prekiaut. Žmogus nesitiki, kad šiuose soduose kas įves tvarką, kad bus įkurta sodininkų "respublika" kaip Dituvoj.
"Čia viskas laikina, šiandie turi, rytoj - ne, juk ne privati nuosavybė", - sako jis. Bet dėl savo gyvybės esąs ramus: "Pinigų neturi - dėl kastuvo nieks nepapjaus". Dar šiais metais tikisi, kad atves vaisių jauna slyvaitė.
Pakelta velėna
Kitoje Smiltelės upelio pusėje triūsė seserys Bronė ir Salomėja. Jos - čionykščio sodo senbuvės; prieš trisdešimtmetį iš darbovietės jų vyrai buvo gavę po kelis arus niekam tinkamos žemės.
"Teko pradėt nuo dykynės, nuo velėnos. Užsiauginam sau bulvių, morkyčių, uogų. Kaimynystėje triūsia senučiukė, kuriai per 80 metų, jau net jos galva kreta, dusulys kankina; jau ji baigiasi. Gal senolės giminaičiai užsiims tą sklypelį. Anksčiau čia buvo asfalto bazė, tai ateidavo darbuotojai gąsdint, kad mus išvarys: "Nieko nebesėkit pavasarį, jums čia niekas nepriklauso". Bet mes laikomės įsikibę tos žemelės, susirentėm šiltnamį, pašiūrę nuo lietaus".
Moterys džiaugiasi galinčios gamtoje pasižmonėti su sodo kaimynais, su kuriais dešimtmečius nebuvę jokių juridinių nei pilietinių ginčų. Blogiausia, kad atėjūnai išpėduoja lysves, viską išlaužo. Į policiją sodininkai kreipėsi tik sykį: kaimyno statybines medžiagas, išardęs namelį, pasisavino valkata ir susirentė sau lūšną. Bet čia esi tarsi už įstatymo ribų: savo turtą saugai ir gini pats.
Sykį senutė, nakvojusi sode ir išgirdusi triukšmą, ėmė belst, kad išbaidytų plėšikus, bet šie pagrasino ją padegsią. Tie chuliganai ponios Salomėjos trobelę išlaužė, įrankius išmėtė - tiek tos naudos radę. Moterys nusiperka salietros, atsiveža mėšlo, ir po senovei krapštosi savo trumputėse lysvėse. O plėsti sodo nėra kur. Prieš keletą metų žmonės dar naktimis iš eilės budėdavo, sergėdami braškes, o dabar jau paliko visa likimo valiai: ar paisys veltėdžiai vagys našlių ir senučių?
Daržų Smiltelės krantuose neliks
Pasiteiravome Klaipėdos savivaldybės miesto ūkio departamento Žemėtvarkos ir teritorijos plėtros skyriaus vedėją Raimondą Gružienę, koks šių nelegalių daržų likimas. Ji sakė, jog jokių sodų teritorijoje nuo Jūrininkų prospekto iki Smiltelės gatvės pagal miesto planus NĖRA.
"Šiųmetinį derlių žmonės užaugins ir ramiai nuims, o vėliau reikėtų pamąstyti, ar beverta ką nors sėti. Per artimiausius trejus metus minėtoje teritorijoje išaugs naujas individualių namų kvartalas, jau parengtas detalusis planas, sklypai statyboms jau yra išdalinti. Liepos mėnesį įvyks aukcionas 2,3 ha sklypams Taikos prospekto ir Smiltelės gatvių sankryžoje, taip pat bus parduodamas ir sklypas keturių daugiabučių namų statyboms. 40 sklypų jau išdalinta gyventojams žemės nuosavybės atkūrimui, 60 sklypų bus atiduoti žmonėms kaip kompensacija už negrąžintą žemę.
Minėtoje teritorijoje jau parengti projektai ikimokyklinės įstaigos, sveikatos punkto ir sporto aikštyno statybai. Pagal detalųjį miesto planą jau pradėti statybos darbai ir gretimame kvartale esančiame "name - vaiduoklyje", - informavo Žemėtvarkos ir terotorijos plėtros skyriaus vedėja.
Ivona ŽIEMYTĖ
Rašyti komentarą