Dešimtmetį švenčianti kolegija eina ne platyn, o gilyn

Sukaktys

Prieš dešimt metų Jaunimo centro rūsio patalpose pedagogė Nijolė Skučienė įkūrė aukštesniąją mokyklą. Nuo to laiko mokslo įstaiga ne tik kūrė naujas specialybes ir plėtė programas. Šiandien Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos studentai mokosi erdviose patalpose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Tikimasi, kad ateinančiais metais jų gretas papildys užsienyje gyvenantis akademinis jaunimas.

Kolegijos steigėja ir direktorė N. Skučienė sako, kad viskas prasidėjo nuo kalbų kursų organizavimo, vėliau imta rengti verslo pamokas.

"Kai tik atsirado galimybė kurti auktesniąją mokyklą, tai mes ir padarėme. Nepabūgau, nes esu optimistė ir viena pati augindama du mažamečius vaikus žinojau, kad turiu imtis veiklos, nes reikės dukrą ir sūnų išleisti į gyvenimą. Paprasta atsakingos mamos logika", - sako N. Skučienė.

Su kokia mokymo programa tada startavote?

- Mes pradėjome nuo trijų specialybių: anglų, vokiečių kalbų ir vadybos.

Ar pasirinkdami šias specialybes tyrėte rinką, domėjotės, kokių specialistų reikėtų?

- Ne, tada apie tai niekas negalvojo ir tokie tyrimai dar nebuvo madingi. Tik vėliau, kurdami naujas programas, pradėjome nuodugniai tirti rinką.

Po įsikūrimo netrukus įsivedėme verslo teisę, vėliau finansus ir bankininkystę. Tapę kolegija pasitvirtinome verslo komunikacijos vadybą ir tarptautinio verslo vadybą, taip pat programavimo ir kompiuterių specialybę. Dabar iš viso turime devynias studijų programas.

Kuri specialybių populiariausia?

- Šiuo metu be konkurencijos pirmauja tarptautinio verslo vadyba. Ateityje ruošiamės ją dėstyti tik anglų kalba.

Tai gal žadate mokyti ir užsienio šalių jaunimą?

- Kitais metais ruošiamės sudaryti vieną grupę iš užsienio šalių jaunimo - į tai eita buvo ilgai. Nuolat dalyvaujame tarptautiniuose projektuose, vykdome mainų programas.

Jūsų kolegija turi du filialus - Vilniuje ir Telšiuose. Kodėl pasirinkote šiuos miestus?

- Vilniuje filialą įsteigėme dėl to, kad mūsų švietimo įstaiga būtų šalia ministerijų ir kitų valdiškų įstaigų. Taip visi reikalingi dokumentai, informacija pasiekiama daug greičiau ir tai mums padeda laimėti laiko. O Telšiuose įsikurti paragino viena buvusi darbuotoja Aida Pečeliūnienė. Iš pradžių baiminausi provincijos, buvo gana sunku. Dabar ten - stiprus filialas, turintis daug studentų ir puikiai dirbančių dėstytojų. Galiu pasidžiaugti, kad jau Telšiuose nusipirkome sklypą ir statysime naują kolegijos filialo pastatą - jame žadame įkurti Telšių mokslo centrą.

Planuojate naujus skyrius?

- Tikrai ne. Mes jau pakankamai išaugę, turime beveik du tūkstančius studentų. Dabar gerinsime kokybę, norime, kad studentai gautų tarptautinius diplomus. Eisime ne platyn, o gilyn.

Kolegijų uostamiestyje ir šalyje yra apstu. Kaip sekasi grumtis konkurencinėje kovoje?

- Iš pagarbos kitų įstaigų vadovams tikrai nesipuikuosiu ir nesigirsiu. Bet mane su jubiliejumi pasveikinusi vienos kolegijos vadovė pasakė, kad neatvyks į šventinį vakarą. Moteris atvirai prisipažino, kad negali ramiai stebėti mūsų kolegijos sėkmės, kai jos mokslo įstaiga vos egzistuoja. Tik žinau, kad ir mes nuolatos turime laikyti ranką ant pulso ir neatsipalaiduoti. Niekada negali būti garantuotas amžina sėkme ir gerove.

Dauguma jaunimo, baigę mokslus, nepasilieka Lietuvoje, o vyksta uždarbiauti į užsienį. Kur priežastis?

- Visai neseniai pas mane atėjo viena buvusi studentė, kurį laiką dirbusi užsienuje, ir labai paprastai paaiškino šį klausimą. Lietuvoje žmonės gyvena, pramogauja, leidžia sau skaniai pavalgyti, gražiai apsirengti. Užsienyje lietuviai gyvena po dešimt žmonių viename bute, dirba po penkiolika valandų per dieną, užsikrauna sau ant pečių po du ar tris darbus, apie pramogas net nemąsto. Vyksta begalinis taupymas. Jeigu visa tai šie žmonės darytų Lietuvoje, manau taip pat sutaupytų. Iš inercijos važiuojama ir tampama darbo vergais. Nors nesame netyrėme, kiek mūsų studentų pasirinko tokį kelią, nesuklysiu pasakydama, kad tik vienas kitas. Mūsų auklėtiniai puikiai įsitvirtina Lietuvoje.

Ingrida ALBRECHTIENĖ