Daugėja norinčių lankyti bazinius karinius mokymus ar savanoriauti, tačiau to nelinkstama sieti su iš Rytų kylančiomis grėsmėmis. Jaunuoliai į mokymus dažniausiai įsilieja, nes siekia profesinės karo tarnybos ar nori iššūkių.
"Susidomėjimas karo tarnyba arba tarnybos būdais yra padidėjęs. Nenorėčiau sieti su įvykiais Ukrainoje, bet pastebėjimas su pernai metais, užpernai metais - žiema, pavasaris būna vangesnis, mažesnis susidomėjimas įprastai būna. Paskui vasarą jisai didėja ir iki lapkričio būna pakankamai didesnis", - Eltai sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (KPKS) viršininko pavaduotojas Laimis Bratikas.
L. Bratiko teigimu, bendras susidomėjimas karo tarnyba yra padidėjęs. Kiekvieną mėnesį yra formuojamos grupės. Pavyzdžiui, praeitą pirmadienį baziniuose kariniuose mokymuose (BKM) tarnybą pradėjo per 70 naujokų, kitą savaitę mokymus 60 karių savanorių. Norintiems įsilieti į tarnybą svarbu sveikata, gera reputacija, motyvacija, amžiaus cenzas - kariai savanoriai gali būti nuo 18 iki 55 metų, o BKM - nuo 18 iki 38 metų.
Pasak L. Bratiko, pastebimas ir didesnis merginų susidomėjimas karo tarnyba.
"Susidomėjimą, pirmiausia, matome pagal tai, kad tikrai labai padaugėjo klausimų ir jų specifika kur kreiptis, kad galėčiau išmokti karinių dalykų, ką daryti, jei bus paskelbta mobilizacija. Piliečiai tuo domisi, tai yra gerai. Šiuo metu problemų tikrai nėra, daug norinčių yra", - sakė pašnekovas.
Jis svarstė, kad netgi šiuos karinius pajėgumus reiktų didinti, nes norinčių yra daugiau nei galima priimti - skaičiuojama, kad šiuo metu vien į karių savanorių kursą laukia dar per 120 asmenų.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo atstovas nebuvo linkęs komentuoti, ar pakaktų savų resursų įsiveržus priešams.
Planuojama, kad šiais metais BKM lankys 900 jaunuolių, 90 jaunuolių lankys jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Dar tikimasi, kad 700-800 asmenų savanoriaus. Šie skaičiai yra šiek tiek didesni nei 2013 m. Dar 500 karo prievolininkų, kurie anksčiau atlikę privalomąją karo tarnybą, bus kviečiami atnaujinti įgūdžius.
"Į BKM ateina įvairių žmonių ir motyvai jų įvairūs: dalis nori į profesinę karo tarnybą, dalis - ieško savęs, bando sau atsakyti, ar patinka šis darbas ir profesija ar ne, dalis žmonių ateina dėl kompensacijų, "bonusų", kurie yra suteikti", - motyvus, kodėl piliečiai ateina į karinius mokymus vardijo L. Bratikas.
Sausio-vasario pradžioje atliktos BKM karių apklausos duomenimis, 36 proc. nurodė atėję, nes tapti profesinės karo tarnybos kariais, 20 proc. deklaruoja norintys iššūkių, 13 proc. pareiškė, kad nori tarnauti savo šaliai, 15 proc. minėjo, jog nori patirties ir išsilavinimo, 10 proc. įvardijo, kad pagrindinis jų motyvas yra kompensacijos ir "bonusai" už tarnybą. Dar 3 proc. paminėjo atsakymą "kodėl gi ne".
Per tris mėnesius trunkantį pradžiamokslį kariai supažįsta su karine taktika, ginkluote, topografija, karo inžinerija, karo medicina ir kitais būtinais dalykais.
Baigusieji BKM gali pasinaudoti studijų kompensacijos ir įdarbinimo lengvatomis bei pretenduoti į profesinę karo tarnybą.
2013 m. BKM pradėjo mokymuose dalyvavo 823 kariai. Beveik 400 baigusiųjų BKM dalyvavo atrankoje ir tapo profesinės karo tarnybos kariais, apie 100 įsiliejo į karių savanorių gretas, o kiti - įtraukti į kariuomenės rezervo sąrašą.
Atranką ir šaukimą į BKM vykdo Krašto apsaugos savanorių pajėgų teritoriniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai.
Tuo tarpu kariai savanoriai praeina bazinį 3 savaičių savanorių kursą ir šiuos savo įgūdžius lavina laisvu laiku.
ELTA primena, kad premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės, kad Lietuvoje vėl gali būti sugrąžinta privaloma karinė tarnyba. Vyriausybės vadovo teigimu, šitas klausimas turi būti svarstomas politiniu lygmeniu, yra paruoštos tam tikros karinio pasiruošimo programos, kurios galėtų būti pradėtos vykdyti.
Lietuvoje privalomoji karinė tarnyba buvo panaikinta 2008 m. tuomečio ir dabartinio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasirašytu įsakymu.
Rašyti komentarą