Didžėjaus garsenybės gyvenimas nevilioja.

Paklausus, ar turi kokių nors keistenybių, žinomo Kauno naktinio klubo "Kolegos" didžėjus Aiwa - 24 metų Aivaras Strazdas - šiek tiek nustebino: šiandien retai sutiksi tokios pozicijos besilaikantį pramogų verslo atstovą. "Žinia, sukdamiesi tokioje aplinkoje didžėjai geria, rūko, išbando narkotikus ir pan. Tuo tarpu mes esame atsiriboję nuo tokių dalykų. Gerai gyvename be viso to ir visą laiką propaguojame sveiką linksminimosi būdą. Galbūt tai ir yra didžiausia keistenybė", - šypsojosi vaikinas.

- Koks yra tas būdas?

- Nevartojam alkoholio, narkotikų, nerūkom...

- Visai negeri?

- Na, aišku, alaus atsigeriame.

- Taigi, esi idealus vaikinas?

- Ne, taip nepasakyčiau... Kiekvienas turi savo trūkumų. Jeigu esi labai geros nuomonės apie save, gali būti tikras, kad esi neteisus. Bet šiaip reikia to siekti.

- Seniai dirbi "Kolegose"?

- Maždaug 3 metus. Man čia patinka. Klubas įgyja vis daugiau konkurentų, dabar jis nėra pačiame jėgų žydėjime, bet kol kas dar gyvenam, dirbam. "Kolegos" - vienas pirmųjų tokio lygio klubų Kaune. Buvau sulaukęs pasiūlymų pereiti dirbti į klubą "Los patrankos", bet atsisakiau: netraukia. "Kolegos" man kaip namai.

- Į jokį kitą klubą neiškeistum?

- Aišku, aš visada galiu išeiti, bet nenoriu. Man ten viskas sava. Kol jausiu, kad esu reikalingas, tol ir būsiu.

- O jeigu, įsivaizduokim, tau pasiūlytų viliojančią karjerą užsienyje?

- Apie užsienį aš jau seniai galvoju. Tai būtų laiptelis aukštyn. Ką daryčiau, jei pasiūlytų darbą užsienio klube? Na, aišku, daug kas priklauso nuo situacijos, nuo sąlygų, bet bent jau pabandyti visada galima. Negalima užsidaryti ir visada stovėti vienoje vietoje - reikia tobulėti. Nors pats niekada negalvojau, kad mano gyvenimas pakryps šita linkme. Nemaniau, kad grosiu, bet kai "užsikabinau", supratau, jog negaliu be to gyventi.

- Negali negroti?

- Žinoma, laikui bėgant tas polėkis kiek nuslopsta, bet buvo toks laikas, kai negalėdavau nė dienos išbūti negrojęs.

- Svajojai apie didžėjaus darbą?

- Ne, anksčiau apie tai netgi negalvodavau. Iki tol, kol nepabandžiau. Taigi negaliu sakyt, kad didžėjaus darbas buvo mano svajonė.

- Studijuoji kur nors?

- Taip. Liko paskutiniai magistrantūros metai. Studijuoju informatiką Kauno technologijos universitete (KTU). Beje, fakultetas visai netoli "Kolegų".

- Kokia tavo nuomonė apie klaipėdiečius didžėjus?

- Visą laiką su pagarba žiūrėjau į Klaipėdą ir jos žmones. Girdėjau apie klaipėdiečius daug gerų žodžių: kad čia daug linksmų, geros valios žmonių, kurie klausosi "teisingesnės" muzikos. Aišku, sunku pasakyti, kaip atskirti, ar muzika "teisinga", ar ne... Na, bet manau, kad grodami muziką tikime, jog ji būtent tokia ir yra.

- Kartais su pašaipa kalbama apie Kauną, kad esą miestas yra užvaldytas pigios, nekokybiškos popmuzikos. Ar tavęs tokios kalbos nežeidžia?

- Nežinau, tokių kalbų iš klaipėdiečių negirdėjau... Tegu kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Kaune yra popso, bet ne tik jo. Manau, negalima vienašališkai šnekėti, kategoriškai teigti, kad tas ar anas yra blogai.

- Kiti didžėjai yra nusistatę prieš popmuziką ir teigia, kad nė už jokius pinigus jos negrotų. Ką tu manai?

- Jeigu taip būtų, nedirbčiau šito darbo. Yra žmonių, kuriems patinka tokia muzika, ir kitaip nebus. Turi groti. Galų gale juk groji ne sau, o kitiems. Paprastai sakant, tu esi kaip muzikantas, - ką užsako, tą ir groji. Aišku, visada malonu, kai sutampa tavo ir publikos muzikiniai skoniai.
Nesuprantu didžėjų, kurie sako, kad gros, ką norės, neatsižvelgdami į tai, ko reikia publikai, nes tai prieštarautų jų stiliui. Tai neteisinga.

- Kokios muzikos pats mėgsti klausytis?

- Klubinė muzika, aišku, visada prie širdies. Tačiau neatsisakau ir klasikinės muzikos. Tai yra visos muzikos pagrindas.

- Laikai save žinomu Lietuvos didžėjumi? Ar tau svarbu būti pripažintam?

- Ne. Iš tikrųjų ta žinia, kad šiandien iš manęs ims interviu, man nebuvo labai linksma. Labiau džiaugiuosi tokiais momentais, kai į klubą žmonės ateina vien todėl, kad aš dirbu, arba paklausia: "Ar tu šįvakar grosi? Jei tavęs nebus, mes neateisim". Tai man yra didžiausia atgaiva. O ta populistinė mintis, kad būsiu labai garsus ir pan. manęs visai nevilioja. Nežinau, galbūt dėl to ir nėra skanduojamas mano vardas. Esu savo vietoj, nemėgstu išsišokti virš galvos ir įrodinėti, kad esu geriausias.

- Ačiū už pokalbį.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder