IŽA siūlo įkurti nacionalinio transliuotojo valdybą ir užtikrinti išorinę įstaigos kontrolę

„Siūlome sukurti papildomą valdymo organą – profesionalią LRT valdybą. Šiuo metu LRT taryba ir generalinis direktorius sprendimus priima vienašališkai“, – ketvirtadienį pristatydamas savo siūlymus sakė IŽA valdybos narys, „15min grupės“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Večerskis.

„Valdyba būtų profesionalų – teisininkų, finansininkų, vadovų – grupė, skiriama penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu.

Ji padėtų generaliniam direktoriui tinkamai įgyvendinti valdymo funkcijas ir užtikrintų lėšų panaudojimo priežiūrą“, – tvirtino jis.

Asociacija siūlymus pateikė darbo grupei, rengiančiai įstatymo pataisas dėl LRT valdysenos tobulinimo.

IŽA taip pat siūlo LRT išorinės kontrolės funkciją pavesti Ryšių reguliavimo tarnybai, veikiančiai kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Jos teigimu, Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūrėtų funkcionavimą ir techninius dalykus, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija vertintų turinio dalį.

„Dabartinis įstatymas neįtvirtina skaidrios išorinės LRT priežiūros sistemos. Sprendimus dėl LRT turinio priima tik LRT taryba ir administracija, tačiau LRT taryba yra vidinis valdymo organas.

Ji turi ir valdymo, ir priežiūros funkcijas, todėl išeina taip, kad ji turi pati save kontroliuoti“, – sakė IŽA vadovė Lina Bušinskaitė.

Anot asociacijos, Vyriausybė su nacionaliniu transliuotoju galėtų dešimčiai metų sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kur būtų suformuluotos tikslios užduotys.

IŽA teigimu, visuomeninis transliuotojas neturi konkuruoti su komercine žiniasklaida dėl rinkos dalies, o teikti tokį turinį, kurio rinka pati pasiūlyti negali.

Asociacija taip pat ragino LRT finansavimą susieti su faktinėmis sąnaudomis, patiriamomis teikiant viešąsias paslaugas, ir uždrausti biudžeto lėšomis finansuoti komercines paslaugas.

„Dabartinis reguliavimas nenumato, kad LRT finansavimo dydis būtų susijęs su sąnaudomis, reikalingomis misijai įgyvendinti.

Nėra nuostatų, draudžiančių valstybės lėšomis finansuoti veiklą, kuri nepriskiriama valstybės patikėtai misijai.

Taip pat nėra mechanizmo, kuris leistų pareikalauti grąžinti lėšas į biudžetą, jei jos panaudotos netinkamai“, – teigė L. Bušinskaitė.

Ji pabrėžė, kad dabartinis LRT įstatymas turi neaiškią, išplaukusią misijos apibrėžtį, todėl būtina įstatymą tikslinti, išskiriant, kokias paslaugas turi teikti nacionalinis transliuotojas.

„LRT veiklos ribos tampa neaiškios ir priklauso tik nuo vienašališko LRT sprendimo. (...)

Dėl to neretai kyla dviprasmybių, pavyzdžiui, kai visuomeninis transliuotojas žengia į privačios žiniasklaidos rinką: komercinio pobūdžio krepšinio varžybų transliavimas, kriminalinio serialo „Narcos“ transliacijos ar vienašališkas sprendimas įkurti interneto naujienų portalą bei mediateką, „Epiką“.

Toks reguliavimas neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių, kurios nurodo, kad misijos apibrėžimas turi būti toks detalus, kad būtų galima lengvai atskirti, ar paslauga patenka į visuomeninio transliuotojo užduotį“, – kalbėjo IŽA vadovė.

Reaguodama į ketvirtadienį per darbo grupės posėdį išsakytus pasiūlymus, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad jie kelia nerimą.

„Mums kelia nerimą išsakomos idėjos diktuoti ir kontroliuoti LRT turinį, kas gali tapti dideliu smūgiu instituciniam ir redakciniam LRT nepriklausomumui apskritai.

Tikslas – LRT paversti nišiniu ir visuomenei neįdomiu transliuotoju, tai pasiekti padės ribojami resursai“, – nurodoma BNS perduotame komentare.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nebeaiškus ir LRT tarybos vaidmuo formuojant transliuotojo turinio politiką.

„Dažnai referuojama į BBC pavyzdį, tačiau ir dabar LRT netransliuoja nieko, ko nerodytų BBC savo eteryje“, – teigė ji.

Nacionalinio transliuotojo vadovė pažymėjo, kad prieš imantis reikšmingų pokyčių LRT būtina sulaukti galutinės Europos Komisijos išvados į Lietuvos interneto žiniasklaidos asociacijos skundą dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio – ar jis suderinamas su valstybės pagalbos taisyklėmis.

Seimas gruodžio pabaigoje sudarė darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną.

Jai priklauso 12 politikų ir trijų žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorės ekspertai pakviesti Medijų tarybos deleguoti žmonės.

Dalyvauti grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.

Grupė savo išvadas ir siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.

Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami stabdyti projekto priėmimą skubos tvarka, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.