Didžėjus - linksmybių dirigentas.

Krisas Volšas yra klubų veteranas nuo 16 metų. Gyvendamas Čikagoje, jis turėjo progos lankytis viename iš didmiesčio legendinių klubų - "Medūzoje". Ten susiformavo jo muzikinis skonis.
80-ųjų pabaigoje "Medūza" buvo viena nedaugelių vietų, kurioje galėjai pasiklausyti naujausios šokių muzikos. Iš šio klubo po visą pasaulį paplito ir ankstyvojo "house" stiliaus garsai. Čikaga tuo metu formavo šokių muzikos pakraipas.
Krisas tapo profesionalu po to, kai asistavo vienam labai garsiam JAV diskžokėjui Markui Pičiočiui. Markas buvo žinomas kaip šokių muzikos prodiuseris. Asistuodamas studijoje, Krisas ėmėsi vis rimtesnių užmačių: remiksavo Madonos, "Pet Shop Boys", "The Absolute" dainas.

Po kurio laiko Krisas ėmė dirbti savarankiškai. 1998 metais didžėjus prisijungė prie didžiausios Čikagoje klubinės industrijos organizatorių - "Pure". Nuo tol Krisas tobulino progresyvųjį "hausą". Vienas paskutiniųjų Kriso darbų - Kailės Minoug hito "Butterfly" remiksas.
Krisas ir drauge su juo į Klaipėdą atvykęs "Pure" atstovas Čarlis Litlis yra pirmieji, kurie į JAV klubus atvežė Europos didžėjus. Tarp jų - ir klaipėdiečius DJ Mindaugėlį ir DJ Marių Ivanofą.
Amerikonai į uostamiestį atvyko atostogauti. Dar JAV susibičiuliavę su klubo "DaDa" savininku Martynu Tyla, šou verslo banginiai šiame klube linksmino ir klaipėdos jaunimą. "Vakarų ekspresas" uždavė keletą klausimų:

- Ar muzika, kurią grojote Klaipėdoje skiriasi nuo tos, kurią paprastai atliekate JAV?

Krisas: Na, tokių kelionių metu aš visuomet atsivežu daugiau senesnių "gabalų". Juk niekad nežinai, kaip sureaguos publika, nežinai, kokią muziką žmonės pažįsta. Pavyzdžiui, Čikagoje aš galiu groti progresyvesnę "house", "techno" muziką. Tačiau dažniausiai sumaišome stilius.
O Čikaga visa tiesiog užtvindyta įvairiausia muzika. Klubuose groja vieni geriausių džiazo, bliuzo muzikantų. Tačiau JAV klubai negali ilgai išsilaikyti. Yra tokia tvarka, kad policija gali tiesiog po metų ar kitų uždaryti klubą, jei bus nuspręsta, kad jo vietoje turėtų būti, pavyzdžiui, viešbutis.

- Gal JAV jaunimas - labiau pamišęs?

Krisas: Na, nepasakyčiau, kad pas mus publika labiau kvanktelėjusi, tačiau daugiau atsipalaidavusi. Negaliu pasakyti, kad taip yra dėl kvaišalų. Matot, Lietuvoje dideli "tūsai" vyksta tik savaitgaliais, dėl to visa programa yra tarsi perkrauta, stengiamasi viską sugrūsti į tą keletą naktų. Tuo tarpu JAV praktiškai kiekvieną dieną naktiniai klubai siūlo įspūdingas fiestas.
Taigi amerikonai ir jaučiasi labiau atsipalaidavę, jiems nereikia kaupti savo energijos ir noro atsipalaiduoti, laukiant savaitgalio: jie linksmintis gali kasdien. Įėjimas į Čikagos klubą kainuoja nuo 20 iki 35 JAV dolerių. Manau, tai yra brangu, juk dar norisi ko nors ir išgerti: alaus bokalas kainuoja 5, alkoholinis kokteilis - 7 JAV dolerius. Tačiau žmonės, nepagailintys brangiau sumokėti už įėjimą - ne snobai, o labiau išsilavinę. Jie moka vertinti gerą aplinką ir yra melomanai.

- Koks yra didžėjaus darbas? Ar jis - sunkus?

Krisas: Gali būti taip, kad didžėjavimas - pragaras, arba, atvirkščiai, - malonumas. Pavyzdžiui, man pasisekė - aš priklausau "Pure" ir turiu galimybę koncertuoti visame pasaulyje. Tuo tarpu pažįstu daug gerų didžėjų, kurie sėdi be darbo. Didžėjavimas, jei nepriklausai jokiai pramogų organizatorių firmai, negarantuoja pastovaus darbo. Vieną dieną gali groti prabangiausiame "tūse", o ryt, jei pasiseks, mokyklos šokiuose.
Kalbant apie atlyginimą, pavyzdžiui, aš uždirbu nuo 150 iki 2000 JAV dolerių už valandą. Bet, tarkim, Ibicoje, kur kiaurą naktį veikia daugybė brangių klubų, o lankytojai ateina su mintimi, kad išleis daug pinigų, didžėjai gali uždirbti ir dar daugiau.
Žinote, geras didžėjus niekada nesivaikys didžiausių atlyginimų. Paprastai klubų savininkai, pasikviečiantys didžėjų, apmoka jam kelionę, pragyvenimą svetimoje šalyje. O juk tai ir yra smagiausia - keliauti ir linksminti žmones.

- Ar yra pagunda "pasikelti"?

Krisas: Taip, taip, juk tu esi scenoje, nuolat dėmesio centre, tavo muzikinis skonis vertinamas kaip etaloninis. Kiekvienas didžėjus, norintis šio to pasiekti, turėtų išmokti suprasti, kad svarbiausia - publika. Groji jiems, o ne sau. "Pasikėlę" diskžokėjai dažniausiai "sudega", nepadaro karjeros.
Čarlis: Pavyzdžiui, "DaDa" publika buvo nustebusi, kai Krisas visus kvietė užlipti ant scenos ir linksmintis kartu. Žmonės negalėjo tuo patikėti, nes, matyt, pas jus taip nėra priimta. Toks požiūris nėra teisingas. Ir tie, kurie pasistato aplink save tarsi sieną ir neprisileidžia publikos, manau, yra patys blogiausi didžėjai. Juk galima būtų tiesiog paleisti įrašą - tegul žmonės sau šoka. Jei jau yra didžėjus, jis turi nevaidinti linkčiojančios "magnetolos".

- Kas yra didžėjus?

Krisas: Didžėjus - dirigentas. Jis ne tik parenka muziką, šokdina publiką, bet ir rūpinasi apšvietimu, specialiaisiais efektais. Taigi norint sukurti tinkamą atmosferą, reikia išmanyti daugelį dalykų.
Kai kuriuose klubuose esame matę, kad dauguma didžėjų to nesupranta. Žmonės, pavyzdžiui, šoka apakinti per ryškios šviesos, arba spalvoti prožektoriai nenukreipti ten, kur turėtų. Didžėjus valdo apšvietimą.

- Ką manote apie lietuvius?

Čarlis: Lietuva - labai sena šalis, kurioje žmonės mąsto lietuviškai. Jie - tiesiog lietuviai. Bet kaip teko pastebėti, tėvynėje lietuviai yra labai jau "lietuviški", tuo tarpu Čikagoje gyvenantys - atsilaisvinę nuo prieraišumo tautiniam mentalitetui.
Krisas: Visgi mane pribloškė tai, kad viso buvimo Lietuvoje metu žmonės, pamatę Čarlį, žvelgdavo į jį tarsi į kokį Senelį Šaltį. Viena moteriškė Kaune ėjo su savo mažamečiu vaiku pro mus. Pamačiusi juodaodį Čarlį, ji ėmė baksnoti vaikui į petį ir stengėsi parodyti: "Žiūrėk, juodaodis". Vaikas mūsų niekaip nematė. Tada mama pasielgė tiesiog neįtikėtinai - pakėlė vaiką ant rankų.

- Ačiū už atsakymus.